Prenatalinė raida

Prenatalinė raida, tai yra pradinis žmogaus raidos etapas. Tai ontogenetinės raidos periodas nuo apvaisinimo iki gimimo. Prenatalinės raidos periodu plėtojasi paveldėtas potencialas, vyksta didžiuliai fiziniai pokyčiai, kurie prasideda nuo genetinės transmisijos ir pereina per daugybę ląstelinių ir struktūrinių permainų. Tai yra greičiausias ir dramatiškiausias žmogaus raidos periodas. Šis procesas vyksta griežtai kontroliuojamoje aplinkoje-gimdoje ir pereina keletą iš anksto numatytų nuoseklių etapų. Šiuo laikotarpiu, kuris trunka 9 mėnesius, vaikas išsivysto iš mikroskopinio dydžio ląstelės iki naujagimio, kuris yra apie 52 cm ilgio, o jo kūno masė padidėja milijardus kartų. Nors prenatalinė raida yra genetiškai determinuota, kai kurie išorinės aplinkos veiksniai gali paveikti prenatalinio periodo raidos procesus.

Pirmoji fazė-gemalo periodas (zigotos periodas), trunka nuo apvaisinimo iki implantacijos, t. y.

Individualaus gyvenimo pradžia inicijuoja tėvo ir motinos lytinių ląstelių sąjunga- unikali prenatalinė struktūra. Apvaisinta kiaušialąstė – nauja funkcionali visuma, autonominė medžiagų apykaitos sritis, vardu zigota. Apvaisinta kiaušialąstė (zigota) teturi vieną ląstelę, tačiau joje yra sukaupta vis genetinė informacija, būtina naujo organizmo sukūrimui. Apvaisintas žmogaus kiaušinėlis dalijasi kaip paprasčiausia didelė ląstelė. Žmogaus zigota skyla gana lėtai – pirmą kartą skyla praėjus 36 val. po apvaisinimo, t. y., per pirmąsias 36 valandas nuo nėštumo pradžios apvaisinta kiaušialąstė pasidalija į dvi ląsteles. Po to jos dalijasi maždaug dukart per parą. Ląstelėms skaidantis, susidaro panašios į avietę blastodermos ląstelės. Blastomerų telkinys vadinamas morule.

Palengva keliaudama į gimdą ji virsta skysčio pritvinkusi rutuliu – blastocista. Blastocistos viduje, viename pakraštyje, susidaro ląsteliųsankaupa, vadinama embrioblastu. Blastocistos sienelė vadinama trofoblastu. Ši iš zigotos besidalijančių ląstelių masė vadinama blastocista. Virsmas įvyksta maždaug per 3 -4 dienas. Prieš prisitvirtindama prie gimdos sienelės blastocista apytikriai 48 valandas plūduriuoja gimdoje. Prisitvirtinus ima megztis zigotą su motinos kūnu siejantis ryšiai. Nuo apvaisinimo iki zigotos įsitvirtinimo gimdoje - o tai įvyksta apytikriai per 2 savaites nuo kiaušialąstės ir spermijaus susiliejimo – prenataline struktūra gyvena vadinamąją zigotos stadiją. Šis raidos tarpsnis, regis, nelengvas. Jį įveikia mažiau kaip pusė zigotų.

Apvaisintas kiaušinėlis – dabar jis vadinamas blastocista – dar vieną dvi dienas laisvai plaukioje gimdos erdvėje, kol pagaliau įsitvirtina gimdos sienelėje. Blastocista tarsi prisiurbia prie sienelės, ir tuomet prasideda cheminių bei maisto medžiagų apykaita tarp gimdos sienelės bei blastocistos.

Blastocista maitinasi medžiagomis, kurias išskiria gimdos gleivinės liaukos. Trofoblasto ląstelės pradeda gaminti pirmąjį naujojo organizmo gyvenime hormoną, kuris palaiko galtonkūnį, kad šis naišnyktų.

Net apie 50 proc. apvaisintų kiaušialąsčiųntaip niekada ir nesiimplantuoja, kadangi žūsta dar iki implantacijos periodo.

Išorines embriono ląstelės pradeda tvirtintis prie motinos kraujagyslių ir taip įsitraukia į motinos kraujotakos sistemą. Augdamas trofoblastas sudaro gaurelius, didinančius įsiurbimo paviršių. Augdamas trofoblastas vis plačiau skverbiasi į gimdos sienelę ir sudaro gaurelinį dangalą, vadinamu chorina. Apie devintą dieną blastocista būna jau visiškai panirusi į gimdos sienelės gleivinę. Tai nėštumo pradžia. Šis periodas nuo apvaisinimo iki įsitvirtinimo gimdos sienelėje vadinamas gemalo periodu.