Protingumo principas civilinėje teisėje
Įvadas. Protingumo principo taikymas. Protingumo principas teismų praktikoje. Teisingumas bei sąžiningumas. civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas. Piknaudžiavimas. Protingumo principas kodeksuose. Išvados. Literatūra.
Teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai – tai visuotinai privalomi bendrieji teisės principai, galiojantys visoms teisės šakoms, kurių turi būti laikomasi ne tik taikant teisės normas, teismams priimant sprendimus bylose, bet ir įstatymų leidėjui kuriant teisės aktus. Taigi, minėti principai įgyja ypatingą svarbą, kadangi, jų reikalavimus turi atitikti ne tik teismų priimami sprendimai sprendžiant įvairaus pobūdžio bylas, bet ir kiekviena sukuriama bei taikoma teisės norma. Civilinio kodekso 1.5 straipsnio apžvelgimas:
Subjektas privalo apgalvoti, pasverti ir įvertinti savo teises ar atliekamus veiksmus, kadangi, tai gali pažeisti CK 1.5 straipsnio pirmąją dalį.
Subjektai pasirašydami sutartis, kuriose nustatomos teisės bei pareigos, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pasveriant visus iškilusius klausimus ir atliekant viską protingai.
Pagal įstatymo numatyta tvarką ar esant šalių susitarimui, teismas turi teisę, tam tikrus klausimus, spręsti savo nuožiūra, tačiau, taip pat teismas turi laikytis protingumo ir kitų kriterijų.
Protingumo principą sudaro reikalavimas elgtis protingai bei apdairiai, kiek to reikalauja susiklostę civiliniai teisiniai įvykiai. Praktikoje konkretaus asmens elgesio protingumas įvertinamas pagal įprastą apdairaus ir suvokiančio žmogaus veikimą. Kitaip tariant, vertinant asmens veiksmus protingumo kriterijaus atžvilgius, visais atvejais yra vertinama ar kitas apdairus, atidus, protingas asmuo, esant analogiškoms aplinkybėms, pasielgtų taip pat.
Šio principo turinys yra atskleidžiamas Civilinio kodekso komentare įvardijant jį kaip vieną iš bendrųjų teisės principų, kuris nustato reikalavimą, kad kiekvienas asmuo visais atvejai elgtųsi apdairiai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Tačiau būtina pabrėžti, kad minėtą protingumo reikalavimą turi atitikti ne tik teisinių santykių subjektų veiksmai, bet ir priimami teisės aktai bei teismų sprendimai.
Pagal CK 1.5 straipsnį visi Lietuvos Respublikos teismai turi laikytis protingumo principo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įpareigojimas kiekvieną teisės normą analizuoti protingumo principu.
