Protokoliniai susipažinimo ir pasisveikinimo reikalavimai

Paveikslų sąrašas. Įvadas. Protokoliniai susipažinimo ir pasisveikinimo reikalavimai. Protokoliniai susipažinimo reikalavimai. Protokoliniai pasisveikinimo reikalavimai. Pagrindiniai pasisveikinimo reikalavimai. Pasisveikinimo dalys. Protokolinių susipažinimų ir pasisveikinimų reikalavimų situacijų analizė. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.

Temos aktualumas. Žmonių bendravimas, tarpusavio santykiai prasideda pristatymu ar prisistatymu, tai yra susipažinimu. Tą padaryti ne visada paprasta – daug kas priklauso nuo papročių, tradicijų, religijos, nuo to, kiek nelaukta pažinties vieta ir situacija. Čia ir praverčia per šimtmečius susiklosčiusios visuotinai pripažintos bendravimo normos.

Įvairiose pasaulio šalyse sveikinimosi formos yra labai skirtingas. Pavyzdžiui, Tibete sveikindamiesi žmonės dešine ranka nusiima galvos apdangalą, o kairiąją deda už ausies. Japonijoje sveikinamasi trejopai nusilenkiant: žemai, vidutiniškai (30 laipsnių kampu), truputį (15 laipsnių kampu). Naujosios Zelnadijos gentyse sveikinamasi trinantis nosimis. Europiečiai dažniausiai sveikinasi kilstelėdami kepurę ir šiek tiek linktelėdami.

Kad ir kokie būtų nacionaliniai papročiai, tarptautinis protokolas grindžiamas unifikuotomis taisyklėmis.

Darbo tikslas: išanalizuoti protokolinius susipažinimo ir pasisveikinimo reikalavimus ir išanalizuoti susikurtą situaciją.

Pristatymas - pati seniausia ir protokoliškiausia susipažinimo forma. Ankstesniais amžiais griežtos protokolo normos reikalavo, kad dviem žmonėms susipažįstant visada dalyvautų trečiasis, jau pažįstantis abu norinčius bendrauti. (Lydeka A., 2004) Laikas įnešė daug permainų ir šioje žmonių bendravimo srityje. Anksčiau galiojusi taisyklė, kad du žmones supažindina trečias, pamažu nyksta. Be abejo, labai gražu, kai nepažįstamieji supažindinami, tačiau gyvenimo tempas verčia būti veikliems ir savarankiškiems, tad ir etiketas leidžia prisitaikyti patiems. [5] Dalykiškai bendraujant galima prisistatyti ir pačiam. Tačiau jei yra tą padaryti galintis trečias asmuo, supažindinti turėtų jis. (Lydeka A., 2004).

Pristatymas duoda oficialią teisę bendrauti su nauju pažįstamu. Pristatymas, nepriklausomai nuo to, ar jus pristato jūsų pažįstamas, ar jūs pats prisistatote, reikalingas tik tada, kai jūs norite užmegzti pažintį ar to reikalauja takto jausmas. [10]

Žmonių pristatymas vienas kitam ir prisistatymas - du skirtingi dalykai. Supažindinant daromas skirtumas tarp moterų ir vyrų, jaunų ir pagyvenusių, ištekėjusių ir netekėjusių, aukštesnės ir žemesnės visuomeninės padėties asmenų ir t.t. (Lydeka A. 2004). Pristatymo formulė atrodo taip:

Pirmiausia yra kreipiamasi į svarbesnį asmenį ir jam pristatomas kitas asmuo. Tą pačią informaciją vėliau pakartojame priešinga kryptimi.

Visi požymiai išvardinti 1 paveiksle yra vienodai svarbūs, tad atitinkamoje situacijoje pasirenkamas lemiamas požymis.

Jei svečias pažįsta tik vakarėlio šeimininką, jam veikiausiai labai palengvės, kai pastarasis jį pristatys savo svečiams. Kita vertus, ir pats šeimininkas turėtų stengtis, kad visi jo svečiai būtų vienas su kitu supažindinami. (Baronas fon Knige, 2006) Pristatant asmenį kitiems asmenims galiojančios taisyklės pateiktos 2 paveiksle.

Pateikiamas pavyzdys: profesorius Z stovi šalia daktoro Y. Šeimininkas tokiu atveju galėtų kreiptis: „Ar galėčiau jus, ponai, supažindinti? Pone profesoriau Z, - tai ponas daktaras Y, pone daktare Y, - tai ponas profesorius Z“.