R. Gavelio „Jauno žmogaus memuarai“ refleksija

R. Gavelio „Jauno žmogaus memuarai“ refleksija.

“Jauno žmogaus memuarai“ – tai keturiolikos laiškų romanas. Tie laiškai adresuojami draugui iš anapus, buvusiam pažįstamui Tomui Kelertui, kuriuos rašė pagrindinis veikėjas Leonas. Romane keliami jaunam žmogui aktualus klausimai ir šiandien: kas yra lietuvis ir pats lietuviškumas?

“Jauno žmogaus memuarai“ atgimstančioje Lietuvoje buvo svarbus literatūros įvykis. Romane apmąstoma sovietinių laikų Lietuvos žmogaus ir lietuvių tautos dvasinė būklė, lietuvio ir lietuviškumo samprata sovietinės prievartos sąlygomis. Tais laikais nedaugelis rašytojų drįso pažvelgti tiesiai į visuomenę. To meto lietuviai nežinojo tikro jausmo, ką reiškia būti lietuviu. Ką reiškia turėti savo gimtąją kalbą, ką reiškia meilės jausmas tėvynei. Žmonės nesuprato ir negalėjo paaiškinti žodžio “lietuvis” reikšmės. Cituoju dvyliktojo laiško žodžius: “Sustabdyk jaunuolį, niršiai mojuojantį tautine trispalve, ir paklausk, ką reiškia jo pasakymas “aš lietuvis”.