Rašto istorija skaidrės

Istorijos mokytoja Jadvyga Sudikienė, lietuvių kalbos mokytoja Aldona Šliažaitė l.

Įvairūs ženklai, nebeprimenantys arba labai mažai teprimenantys daiktus, iš kurių atvaizdų jie yra atsiradę. Hieroglifai yra kilę iš piktogramų.

Finikiečių raidyną mes vadiname abėcėliniu, bet finikiečiai kaip ir egiptiečiai rašė tiktai priebalses, o balses praleisdavo. Raidės susijusios su konkrečiais objektais.

Kartu su kolonistais iš Graikijos raidės nukeliavo į Apeninų pusiasalį, kur jomis susidomėjo etruskai.

Etruskai supaprastino graikiškąjį raidyną, paliko tiktai 18 ženklų, kai kur panaudoję dar trejetą, atsisakė ,,betos”, ,,deltos”, ,,kapos”, ,,kopos”, ,,ksi”, ,,omikrono”.

Įsigalėję lotynai etruskų raidyną pavertė savo abėcėle.

Lotyniška abėcėlė tobulėjo. Pradžioje turėjo tiktai 23 ženklus, o vėliau prie jų prisidėjo dar trys - U,W,I.

Manoma, kad jau III-IVa. aplink Baltijos jūrą buvo išplitusios runos. Vėlyviausias užrašas runomis aptiktas Gotlando saloje iš XVIIa.

Slavai sukūrė savitą raštą, pasinaudoję graikišku raidynu – kirilicą.

Būta bandymų jėga įpiršti kirilicą Lietuvoje. Uždraudus rašyti lotyniškais rašmenimis, XIX a. pabaigoje sukilo visa lietuvių tauta. Kolonizatoriai turėjo nusileisti, panaikinti draudimą rašyti lotyniškomis raidėmis.

Parašykite 100 žodžių pastraipą tema ,,Ką reiškia būti raštingam XXI amžiuje?”.