Raumenų sistema: raumenų rūšys

Raumenų sistema. Raumuo – sudėtingos sandaros organas. Lygieji raumenys. Širdies skersaruožis raumuo. Griaučių skersaruožis raumuo. Raumuo – sudėtingos sandaros organas. Aktino ir miozino siūlai. Raumuo sudarytas iš raumeninių ląstelių - skaidulų, kurias jungiamasis audinys jungia į raumeninį audinį. Raumenų funkcijos apibūdinimas. Fiziologinės raumenų savybės. Raumenų veikimo principai. Raumenų priedai.

Griaučių raumenys sudaro apie 40 -50% žmogaus kūno masės, priklausomai nuo amžiaus ir lyties. Griaučių raumenys yra žmogaus judėjimo aparato aktyvioji dalis. Jie tvirtindamiesi prie kaulų, kremzlių, fascijų, judina atskiras kūno dalis, keičia jų padėtį viena kitos atžvilgiu. Pagal struktūrą ir atliekamas funkcijas raumenys skirstomi į lygiuosius, širdies skersaruožius ir griaučių skersaruožius.

Skersaruožis raumeninis audinys sudarytas iš raumeninių ląstelių - skaidulų. Jos ilgis siekia nuo kelių mm iki 10-15 cm. Kiekvieną skaidulą iš išorės dengia membrana – sarkolema. Išilgai skaidulos praeina organelės – miofibrilės, gebančios susitraukti. Raumenines skaidulas į raumeninių skaidulų pluoštus jungia jungiamasis audinys.

Ląstelės pailgos, į abu galus nusmailėjusios, turi po vieną branduolį. Šių raumenų yra tuščiavidurių organų sienelėse, šlapimo pūslėje, pilvo ertmėje, gimdoje, virškinamąjame trakte, kvėpavimo takuose, kraujagyslėse, odoje, regos organuose. Jie susitraukinėja nevalingai.

Ląstelės ruožuotos, vienabranduolės. Jos šakojasi, jungiasi viena su kita įterptinėmis plokštelėmis, taip sudarydamos tvirtą vientisą raumens masę – miokardą. Raumenys susitraukinėja nevalingai, susitraukimus reguliuoja parasimpatinė nervų sistema.

Ląstelės ilgos, ruožuotos (dėl aktino ir miozino siūlų), daugiabranduolės, cilindro formos. Raumenis prie kaulų jungia sausgyslės. Raumenų veikla valinga, žmogus gali koordinuoti savo judesius.

Pagrindinis struktūrinis raumens vienetas yra raumeninė skaidula.

Kiekvienoje skaiduloje yra nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių miofibrilių, kurių kiekviena susideda iš aktino ir miozino (pastarųjų yra 2 kartus daugiau) siūlų.