Savivaldybių biudžetai bei jų sudarymo principai (3)

Įvadas. Savivaldybių biudžetų ir jų sudarymo principų teoriniai aspektai. Biudžeto samprata. Savivaldybių biudžetų sandara. Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto pajamų- išlaidų analizė ir pokyčiai. Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto dinamika. Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto planas ir jo vykdymas. Veiksniai, galintys daryti įtaką Vilniaus rajono savivaldybės pajamų-išlaidų kaitai. Veiksniai, darantys įtaką Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto pajamų- išlaidų kaitai. Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų prognozė 2017 m. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.

Tikslas: Išsianalizuoti savivaldybių biudžetų sudarymo principus ir atlikti Vilniaus rajono savivaldybės pajamų, išlaidų analizę bei ištirti bei jų pokyčius.

Literatūroje randama įvairių savivaldybių biudžetų sudarymo principų, kiekvienas autorius juos traktuoja savaip. Vieni apibrėžia tik pagrindinius, kiti skaido modelį į daugiau punktų, tad pati biudžeto sandara tampa daug sudetingesnė. I. Skačkauskienė (2012) pateikia K. Ehrhart išskirtus savivaldybės biudžeto sudarymo principus:

realaus kasos darbo- įsipareigoja įtraukti į biudžeto projektą tik raliai numatomas gauti pajamas ir realiai savivaldybių funkcijų įvykdymui teksiančias išlaidas;

individualaus įvertinimo- savivaldybės gaunamos pajamos turi būti identifikuojamos pagal pajamų kilmę, o išlaidos pagal išlaidų paskirtį;

bendro išlaidų padengimo- visos biudžeto pajamos turi būti skiriamos savivaldybės biudžete numatytoms išlaidoms padengti, be to, nenumatomas tikslinis pajamų panaudojimas konkrečioms išlaidoms padengti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;

viešumo principas- turi būti sudarytos sąlygos valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovams, ūkio subjektams, interesų grupėms, bendruomenės nariams susipažinti su biudžeto projektu, pareikšti savo pastabas bei pasiūlymus, kurie būtų tarybos pasėdyje įvertinti ir motyvuotai atmesti ar priimti. Be to, biudžeto projektas turi būti pateiktas visuomenei svarstyti.

Šie principai yra labiau bendrieji, kuriais remiantis kuriamas savivaldybės biudžetas. Manau, kad šie principai galėtų būti pritaikyti ir valstybės biudžeto rengimui, kadangi jie nediktuoja konkrečių taisyklių, o labiau nurodo kryptį. Remiantis išnagrinėta literatūra matoma, kad savivaldybės biudžeto sudarymas yra toks pat sudėtingas kaip ir visos valstybės biudžeto sudarymas. Praleidus bent vieną punktą jis gali būti nepatvirtintas arba metų eigoje prastai vykdomas. Kiekviena savivaldybė stengiasi sugeneruoti tokį biudžetą, kad jis nebūtų deficitinis ir patenkintų savivaldybės gyventojų lūkesčius, nes būtent savivaldybės yra atsakingos už joms priklausančių teritorijų tvarkymą, gerinimą (pvz. vaikų žaidimų aikštelių statymą), savivaldybės įstaigų išlaikymą bei gyventojų gerovę.

Nagrinėjama savivaldybė- Vilniaus rajono savivaldybė, trečia pagal plotą visoje Lietuvoje (2216 km2). Bus nagrinėjamas 2012-2016m. laikotarpis, pirminiai 2015-2016m. duomenys pateikti prieduose.

Iš Vilniaus rajono savivaldybės pateiktų duomenų apie jai skirtą 2012-2016m. biudžetą galima matyti, kad kasmet jis vis keitėsi ir augo.

1 paveikslėlyje matome Vilniaus rajono savivaldybės pajamų dinamika nagrinėjamu 2012-2016m. laikotarpiu. Iš grafiko matoma, kad laikotarpio pradžioje savivaldybės pajamos buvo maždaug pusantro karto mažesnės nei laikotarpio pabaigoje. Įdomu tai, kad savivaldybės pajamos 2013-2014 m. gan sparčiai pradėjo augti, o dar spartesnis jų augimas buvo pastebėtas 2015-2016 m. Tai galėjo sąlygoti įvairūs reiškiniai: nedarbo sumažėjimas, gyventojų atlyginimų kilimas, padaugėjęs gyventojų skaičius savivaldybėje ir panašiai.

Tam, kad galima būtų geriau pamatyti kiekvienų metų biudžetinių pajamų pasiskirstymą, buvo atliekama išsamesnė pajamų dinamika. Iš 2 paveikslėlio matoma, kad nagrindėjamu 2012-2016 m. laikotarpiu didžiausią pajamų dalį sudarė mokestinės pajamos, antrą pagal didumą dalį sudarė dotacijos, išskyrus 2012 m., kai dotacijų suma viršijo mokestinių pajamų sumą. Mažiausia dalis pajamų buvo gauta iš materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo. Taip pat iš grafiko matoma, kad viso nagrinėjamo laikotarpio bėgyje keitėsi ir pajamos iš prisiimtų finansinių įsipareigojimų. 2012-2014 m. įsipareigojimų suma vis didėjo, o 2014-2016 m. ji pradėjo mažėti ir 2016 m. ši suma buvo lygi 639,5 tūkst. EUR. Būtent 2016 m. savivaldybė grąžino 3000 tūkst. EUR įsipareigojimų skolintojams.