Slaugos II tarpinis atsiskaitymas

Maistas maistu laikomas. Maisto medžiagos nutrientai. Pagrindinė riebalų funkcija. Sveikos mitybos principai ir pagrindinės taisyklės. Pagrindinių dietų modifikacijos. Mitybinės būklė įvertinimas. Fizinis paciento tyrimas. EM mišinio supylimas švirkštu. Terminai lotynų lietuvių kalba.

Valgymas ir gėrimas, būdamas bendravimo priemone, tenkina žmonių dvasinius poreikius. Daugumoje tautų valgymas ir gėrimas yra neatskiriami šeimos gyvenimo ir nacionalinių bei religinių švenčių dalis.

Mitybos įpročiai lanksčiai prisitaiko prie šiuolaikinės aplinkos, modernaus gyvenimo stiliaus, technologijų pokyčių, išlaikydami valgymo, maisto gaminimo pagrindines tradicijas.

Oksidacijos proceso metu, sudegus 1 g angliavandenių, pasigamina 4,1 kcal arba 17,17 kJ energijos. Paros davinyje - 50-60% visų kcal. Pagrindinė funkcija:

Riebalai sudaryti iš glicerolio ir riebalų rūgščių. R.R. yra sočiosios, mononesočiosios, polinesočiosios.

Sudegus 1 g riebalų, pasigamina 9,3 kcal arba 38,94 kJ energijos. Dietoje – 25-30% visų kcal. ½ jų turi sudaryti nesočiosios riebiosios r. (augaliniai aliejai).

Sudegus 1 g baltymų, pasigamina 4,1 kcal arba 17,17 kJ energijos. Dietoje - 10- 20% visų kcal (sveiki žmonės turėtų gauti baltymų 0,8g/kg).

Vanduo – svarbiausias gyvybės veiksnys, pagrindinė žmogaus kūno sudedamoji dalis. Suaugusiojo žmogaus organizme apie 70 proc. vandens. Suaugusiam žmogui kasdien reikia 2-2,5 l vandens. Vanduo netenkamas su šlapimu, prakaitu, išmatomis, kvėpuojant.

Maistinės skaidulos (augalų ląsteliena), aktyvina žarnyno veiklą, maisto medžiagų absorbciją.

Vitaminai, riebaluose tirpstantys – A, D, E, K ir vandenyje tirpstantys – B, C, P.

Norint nustatyti ar yra sutrikimų, reikia patikslinti ar turi apetito, skonio, kramtymo, rijimo, virškinimo sutrikimų (rėmuo, žagsėjimas, raugėjimas, pykinimas, vėmimas, meteorizmas, kartumas burnoje), alergijos maistui ir pan.);

Valgymo ir gėrimo įpročiai (ko nemėgsta, ko negali valgyti ir pan.);

Dantų ir burnos gleivinės būklė (ar turi dantis, protezus, ar tinkamai pritaikyti ir pan.);

Įvertinama burnos, odos, spalva, bėrimai, nagų, plaukų, akių būklė, galimi patinimai;

Mitybos sutrikimus padeda įvertinti kraujo biocheminiai tyrimai (baltymai, riebalai, gliukozės, kalio, natrio, kalcio, geležies, Hg, Ch kiekis kraujyje).

3., Maitinimo būdai. Enterinis, parenterinis maitinimas. Indikacijos, kontraindikacijos. Komplikacijos, galimo problemos.

Enterinis maitinimas apibrėžiamas kaip maitinimas, kuris atliekamas zondais, įvedant juos per nosį arba pilvo sienelę į skrandi arba žarnos viršutinę dalį.

Švirkštu EM mišiniai supilami porcijomis, tam tikrais laiko tarpais į skrandį arba plonąją žarną. Mišiniai į plonąją žarną švirkštu pilami retai, kadangi dažnos dispersinės (nevirškinimo) komplikacijos.

Daugybinės plonosios žarnos fistulės Mišinius į virškinamąjį traktą galima supilti keliais būdais: švirkštu, gravitaciniu būdu ir EZM pompa.

5., Slaugos problemos, atsiradimo priežastys, požymiai, slaugos veiksmai problemoms spręsti arba mažinti (šleikštulys, pykinimas, vėmimas, apetito stoka, apetito nebuvimas, išsekimas ir kt.)

• Vėmimas šviežiu šviesiu krauju arba „kavos tirščiais“ – hematitu, kurios susidaro, paveikus kraują rūgščiu skrandžio tūriniu;

jei ligonis įpratęs, prieš valgymą ar valgio metu vartoti alkoholį, galima jam duoti nedidelį kiekį;

esant galimybei, sudaryti ligoniui sąlygas valgyti drauge su kitais šeimos nariais (valgant drauge, gerėja apetitas).

pasirūpinti malonia maitinimosi aplinka ir atmosfera, ypač gulinčio ligonio: servetėlėmis, serviravimu, gražiais indais, paveikslais, švara, jei reikia, atitverti širma, pašalinti nemalonius pašalinius garsus ir pan.