Pasiruošimas tarpiniam atsiskaitymui patarimai

Kas ? Ką ? Kaip. Kokia. Kokiais. Tarpinis atsiskaitymas. Mokinio atsakinėjimo struktūra Struktūrinė dalis. Kas daroma. Praktiniai patarimai.

Kas yra autorius / autorė? Ar galima identifikuoti ženklus (lytis, profesija, amžius, rasė, tautybė ir pan.), kurie lemia sakomą turinį? Interviu atveju autoriumi / autore laikoma(s) ta(s), kuri(s) atsakinėja.

Ką jis / ji pasakė? Įvardinama tema, problema, nurodoma, kokie pagrindiniai autoriaus / autorės teiginiai (idėjos). Įvardinamas tikslas (informuoti, išanalizuoti, perkalbėti ar tiesiog suteikti pramogą), nurodomi autoriaus / autorės argumentai, silpnosios ir stipriosios jų pusės.

Kaip jis / ji tai pasakė? Analizuoti, kaip bandoma paveikti skaitytoją / žiūrovą: a) aptarti kalbėjimo toną (neutralus, kritiškas, satyriškas, „užsivedęs“ ir pan.); b) aptarti kalbos struktūrą (ar tradiciška, o gal kuo nors išsiskiria, pavyzdžiui, trumpos pastraipos, įtaigūs pastraipų pavadinimai ir pan.); c) aptarti kalbinės raiškos priemones (retorinės priemonės, sintaksinės priemonės, semantinės priemonės).

Kokia mano nuomonė apie tai, ką pasakė autorius / autorė? Išsakomas sutikimas / nesutikimas su autoriumi / autore. Galima detalizuoti, kodėl sutinkama / nesutinkama. Svarbu nekalbėti pernelyg kategoriškai, kalbėti diplomatiškai, neatmesti autoriaus / autorės pozicijos be argumentų.

Kokiais argumentais atsakyčiau autoriui / autorei? Nesutikus išreiškiamas savas požiūris, pasakoma savi teiginiai, jie pagrindžiami savo patirtimi ar kultūriniais pavyzdžiais, statistiniais duomenimis, faktais. Sutikus autoriaus / autorės argumentai papildomi sava patirtimi ar kultūriniais kontekstais.

Pabaigoje pakartojama savo mintis kitais žodžiais, apibendrinama, ką sakė autorius / autorė ir koks mano atsakymas į jo / jos pasakymą. Čia būtina išgryninti savo poziciją, kad kalba netaptų tik straipsnio atpasakojimu.