Socialinės - ekonominės problemos finansų sektoriuje

Įvadas. Finansų sektoriaus struktūra ir charakteristika. Įmonės finansai. Valstybės finansai. Tarptautiniai finansai. 008 m. – 2009 m. finansinė-ekonominė krizė. Finansų sektorius, paveiktas finansinės-ekonominės krizės. socialinės-ekonominės problemos. Išvados. Literatūra.

Žodis finansai yra kilęs iš anglų kalbos žodžio fine (piniginė bausmė, bauda) arba vokiečių kalbos žodžių fein, finding, finden, Finte (gudrus, suktas, sukčiauti, suktybė). Finansų sąvoka įvairiais laikais turėjo įvairių prasmių. Vėlesniais amžiais ši prasmė siaurėjo, ir finansai ėmė reikšti tik valstybei daromus ar iš jos gaunamus mokėjimus. Vėliau atsiradus miestų ūkiams, kurie atlieka daug įvairių funkcijų, tokių kaip švietimas, sanitarija, socialinė globa, pradėta finansų vardą taikyti ir vietos savivaldybių ūkiui. Šiandien šis žodis apima platesnę sąvoką, bet žodžio reikšmė neapibūdina ekonominės kategorijos esmės.

Per pastaruosius metus finansų sektorius patyrė nemažai nuosmukių ir kilimų. Laikotarpis nuo XXI a. pradžios iki šių dienų buvo sudėtingas ir įtemptas, įtampa didėjo ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu. Dėl veiksnių, sukėlusių 2008 m. – 2009 m. finansinę-ekonominę krizę, kilusios socialinės-ekonominės problemos, paveikusios žmonių pasitikėjimą finansų rinkomis, lėmė finansų sektoriaus veiklos bliuškimą. Tapo aišku, kad finansų sektoriaus priežiūra ir priežiūros priemonės nebuvo pakankamai patikimos ir veiksmingos. Pasaulį sukrėtė nusiritusi bankrutavusių įmonių banga, bankus, vadintus stabiliais ir stipriais, ištiko finansiniai sunkumai. Finansininkų veiksmai, bandant išsigelbėti nuo finansinių sunkumų, dar labiau kėlė visuomenės nerimą ir susirūpinimus. Tuomet pagrindiniai keliami klausimai buvo: finansinis stabilumas ir efektyvi finansų rinkų priežiūra. Nestabilumas finansų rinkose parodė, kad finansų priežiūros sistemoje yra ydų, todėl ji turi būti tobulinama. Dėl šių priežaščių priimta nemažai teisės aktų, reglamentuojančių finansinių institucijų veiklą bei priežiūra.

Išanalizuoti socialines-ekonomines problemas, su kuriomis susidurė finansų sektorius finansinės-ekonominės krizės metu.

Lietuvos Respublikos finansų organizavimas ir valdymas priklauso finansų-kredito sistemai. Finansų valdymo administracija – atitinkamos ministerijos, žinybos ir institucijos, kuriomis Lietuvos Respublikos įstatymais pavestas finansų administravimas. Tokios institucijos yra Finanasų ministerija, bankai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, savivaldybių ekonomikos ir finansų skyriai, ministerijų ir departamentų finansų padaliniai, visų rūšių įmonių finansai (ūkio subjektų) padaliniai.

Operatyvinę finansinę kontrolę vykdo Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir prie jos esančios institucijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba bei jos teritoriniai skyriai, Valstybės kontrolė ir kitos finansus administruojančios institucijos, ūkio subjektų finansinės tarnybos auditoriai.

Finansų sistemą galima analizuoti pagal jos vykdomas funkcijas ir sistemoje veikiančias finansų institucijas. Egzistuoja daug priežasčių, dėl kurių skirtingų šalių finansų institucijos yra skirtingos. Visa tai lemia šalyje naudojamų technologijų lygis, politiniai, kultūriniai ir istoriniai skirtumai. Finansų institucijų transformacijoms įtakos turi ir laikas. Nors įstaigos pavadinimas ir nesikeičia, vykdomos funkcijos gali labai smarkiai keistis. Pavyzdžiui, šiuolaikinių bankų veikla skirtinga JAV , Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje. Visa tai galima įrodyti naudojant funkcinę analizę, t. y. lyginant institucijos vykdomas funkcijas. Tokios analizės pagrindą sudaro tai, kad finansų sistemos funkcijos yra stabilesnės nei pačios finansų institucijos. Vadinasi, funkcijos laikui bėgant mažiau keičiasi ir yra panašios kiekvienoje šalyje. Taip pat, finansų institucijos kuriasi finansų rinkos funkcijų pagrindu. Inovacijos finansų sferoje ir konkurencija tarp institucijų skatina finansų sistemos funkcionavimo efektyvumo didėjimą. Svarbiausia finansų sistemos funkcija yra efektyviai paskirstyti finansinius išteklius. Ši funkcija analizuojama visose finansų teorijose, kitas funkcijas finansų autoriai apibūdina įvairiai, skirtingai pabrėždami j ų svarbą. Platesnį funkcinės analizės tyrimą atliko Z. Bodie ir C. Merton (2000), analizuodami šešias bazines finansų sistemos funkcijas: