Ekonominė plėtra ir jos keliamos socialinės ir ekologinės problemos

Temos aktualumas. Dabartinis gamybos ir visuomenės vartojimo modelis smarkiai prasilenkia su darniu vystymusi. Kiekvieną dieną kiekvienas iš mūsų susiduriame su darnaus vystymosi nepaisymo sukeltomis pasekmėmis, tačiau į tai nekreipiame dėmesio, nes mums, mūsų kartai, tai yra įprastas reiškinys. Augant šalių ekonomikai, nes nepaisome, kad vyksta klimato kaita, mažėja biologinė įvairovė, auga globalinė migracija į labiau pasiturinčias šalis, didėja ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp šalių ir jų pačių viduje. Todėl, turėtume susimąstyti apie savo ir savo vaikų ateitį ir pradėti galvoti plačiau, kaip užkirsti arba pristabdyti augančias ekonomines ir socialines problemas.

Darbo tikslas – išanalizuoti ekonominės plėtros keliamas socialines ir ekologines problemas.

Darbo uždaviniai:

Pateikti darnaus vystymosi sampratą

Pateikti ekonominės plėtros keliamas ekologines ir socialines problemas

Pagrindinės ekologinės problemos yra oro, vandens bei žemės tarša. Be šių pagrindinių yra dar galybė problemų – klimato kaita, dirvožemio tarša, masinė žvejyba, atogrąžų miškų kirtimas, ledynų tirpimas, rūgštieji lietūs. Šios problemos daugiau ar mažiau paliečia kiekvieną iš mūsų.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, galime teigti, jog su kiekvienais metais Lietuvoje vis mažiau teršalų išmetama į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių, po truputį Lietuva kovoja su klimato kaita ir prisideda prie darnaus vystymosi strategijos vykdymo.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos didžiuosiuose miestuose vidutinė metinė temperatūra yra padidėjusi lyginant 2010 ir 2013 metus. Galima teigti, jog tai lėmė šylantis klimatas, kurį įtakoja įvairūs reiškiniai, tokie kaip oro tarša ir šiltnamio dujų susidarymas, ozono skylių susidarymas, pramonės plėtra, kadangi išmetama daugiau įvairių teršalų į atmosferą, miškų kirtimas, medžių mažėjimas įtakoja oro švarumą, kadangi augalai valo orą.

Pagrindinės socialinės problemos yra skurdas, alkoholizmas, smurtas, bedarbystė, mažas gimstamumas, savižudybės, emigracija į kitas šalis, socialiniai skirtumai šalies viduje. Socialinės problemos turi didelę įtaką ir ekonomikos nuostoliui, todėl jas būtina mažinti. Vienas iš būdų gyventojų užimtumo didinimas, naujų darbo vietų steigimas ir nedarbo mažinimas. Visa tai liečia Lietuvos ekonomikos išsivystymo lygį ir gamybos augimą.

Lietuvoje nelygybė ir skurdas išlieka nepaisant teigiamų rezultatų pajamų ir vartojimo srityse. Rinkos formavimasis daugelyje šalių vyko vykdant reformas, o valstybės vaidmuo dažnai neduodavo jokio rezultato. Todėl svarbiausios socialinės rinkos funkcionavimo sąlygos liko pažeistos – rinkos efektyvumo ir socialinio teisingumo (plačiąja prasme) užtikrinimas bei jų optimalus suderinimas. Lietuva taip pat neišvengė šios problemos.. Viso to rezultatas – gyvenimo lygio smukimas, nemažos gyventojų dalies skurdas, socialinės nelygybės žymus padidėjimas, susidarymas socialiai atskirtų žmonių sluoksnio, nusikalstamumo augimas ir kt.

Emigracija – tai išvykimas į kitą valstybę, ketinant apsigyventi naujoje gyvenamojoje vietoje nuolat arba ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Kiekvienas žmogus savo artimoje aplinkoje turi ar pažįsta žmogų, kuris emigravo į kitą šalį, taip pat neretai ir patys pagalvojame apie tai. Dažniausiai emigraciją lemiantis faktorius – pinigų stygius, tačiau be šios priežasties yra dar daug kitų – socialinis nesaugumas, švietimo sistemos trūkumai, nedarbo lygis, šeiminės priežastys, diskriminacija.