Sportas tarpukario Lietuvoje skaidrės
3-ame dešimtmetyje valstybė sportu praktiškai nesirūpino, tai darė pavienės organizacijos – Lietuvos dviračių sąjunga, Lietuvos sporto lyga, Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga ir kitos. Pirmasis valstybės stadionas pastatytas tik 4-ame dešimtmetyje. Taigi, daugiau nei 10 metų nepriklausoma Lietuva neturėjo savo sporto maniežo.
Labai didelę įtaką pačiam sporto propagavimui darė išeiviai iš Lietuvos, kurie grįžę į gimtinę apmokydavo vietinius sportininkus. Sportą jie stengėsi propaguoti bet kokiomis sąlygomis ir minimaliomis pajėgomis. Vienas iš sporto pradininkų Lietuvoje buvo Steponas Garbačiauskas – sporto žurnalistas, lengvaatletis, futbolininkas, diplomatas.
Beveik visos sporto šakos vadintos kiek kitaip nei mums įprasta šiomis dienomis. Futbolas – kojasvaida. Boksas – kumštynės. Krepšinis - basketbolas, krepšiasvydis.
Į 1924m. Olimpiadą Paryžiuje buvo išsiųsti 2 dviratininkai, bet dėl techninių problemų jie nebaigė 188km trasos. 1928m. Amsterdame vykusioje olimpiadoje dalyvavo jau 4 dviratininkai, bet šiems aukštų rezultatų pasiekti nepavyko.
Lietuvos dviratininkų sąjungos Šiaulių skyriaus narys - Povilas Ignotas.
Pabaltijo bokso čempionas. 1928 m.jis dalyvavo Amsterdamo olimpiadoje, kur įveikė Prancūzijos čempioną.
