Tarptautinių organizacijų sąvoka, požymiai ir klasifikacija

Seminaras. Tarptautinės organizacijos Tarptautinių organizacijų sąvoka , požymiai ir klasifikacija. Sąvoka. Požymiai. Tarptautinių organizacijų subjektiškumas ir teisinė prigimtis. Subjektiškumo teorijos. Subjektiškumas. Tarptautinių organizacijų pagrindinės valdymo institucijos. Tarptautinių organizacijų sprendimų rezoliucijų teisinė galia tarptautinėje teisėje. JTO įsteigimas , raida , veiklos tikslai ir principai. Pagrindinės JTO institucijos. Įsteigimas. Raida. Tikslai.

POŽYMIAI. Ir tarpvyriausybinei, ir nevyriausybinei organizacijai būdingi tokie požymiai:

Pagal teisinę jų prigimtį – tarpvyriausybines ir nevyriausybines.

Regioninės – organizacijos, kuriamos vieno regiono valstybių bendradarbiauti įvairiais klausimais.

Subregioninės – tokių organizacijų narėmis yra ne visos, o kelios labiausiai tarpusavyje susijusios vieno geografinio regiono valstybės, vienijamos specifinių bendrų interesų.

Atvirųjų organizacijų – nare gali tapti kiekviena to norinti valstybė, pripažįstanti atitinkamos orgazanicijos steigiamąjį aktą.

Uždarųjų organizacijų – narės gali būti ne visos valstybės, jose keliami papildomi narystės reikalavimai, kuriuos tenkinti pajėgi ne kiekviena valstybė.

Viršnacionalių (viršvalstybinių, viršnacionalines) – organizacijų tikslas yra valstybių narių integracija. Jų sprendimai įpareigoja valstybes nares, nėra visiškai priklausomos nuo visų valstybių narių vyriausybių bendradarbiavimo. Sprendimai tiesiogiai galioja valstybių narių teritorijose ir sukuria teises bei pareigas jų fiziniams ir juridiniams asmenims, turi finansinę autonomiją, sprendimai sudaro savarankišką teisės sistemą ir vienašališkas išstojimas iš organizacijos yra negalimas.

Pagal ekonominės socialinės sistemos pobūdį – išsivysčiusių valstybių organizacijos ir besivystančių valstybių organizacijos.

Pagal numatomos veiklos laikotarpį – nuolatinės ir laikinosios.

Pagal steigiamojo akto pobūdį steigiamasis aktas yra tarptautinė sutartis, steigiamasis aktas yra kitoks dokumentas (rezoliucija) arba nėra vieno steigiamojo akto, sudaro keli skirtingu metu priimti dokumentai.

Pagal narių statusą – nariai turi vienodą statusą ir skirtingas narių statusas.

Pagal priimamų sprendimų galią – priimančios rekomendacinius sprendimus ir priimančios privalomus sprendimus.

JT įstatų 104 ir 105 straipsniuose fiksuojama, kad organizacijos kiekvienos savo valstybės narės teritorijoje turi tokį teisnumą, kurio reikia jos funkcijoms vykdyti ir tikslams pasiekti, taip pat naudoajsi tokiomis privilegijomis ir imunitetais, kurių reikia jos tikslams pasiekti. 1949 metų Tarptautinio Teismo konsultacinėje išvadoje dėl žalos JT tarnybai atlyginimo, buvo pripažinta, kad tarptautinės organizacijos yra tarptautinės teisės subjektai. Teismas taip pagrindė JTO tarptautinį teisinį subjektiškumą – JT tikslams pasiekti būtina, kad organizacija turėtų tarptautinės teisės subjekto statusą, JTO įstatai suteikė institucijas ir specialius uždavinius derinant valstybių veiksmus, JTO vykdo tokias funkcijas ir naudojasi tokiomis teisėmis, kurios gali būti paaiškintos tik tuo, kad ji turi didelės apimties tarptautinį subjektiškumą ir galėjimą veikti tarptautiniu mastu.

Objektyvistinė teorija – tarptautinė organizacija įgyja tarptautinės teisės subjekto statusą ne valstybių dėka, o todėl, kad toks statusas yra neatskiriamas tarptautinės organizacijos sąvokos dalis.

Teisinis – jį sudaro teisės normos, įtvirtinančios tarptautinių organizacijų teises ir pareigas. Tai gali būti fiksuojama tokiuose aktuose, kaip organizacijų steigiamieji aktai, kitos tarptautinės sutartys, organizacijų institucijų sprendimai (rezoliucijos).