Tarptautinių organizacijų vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje

Nuolatiniai tarptautiniai junginiai, kuruos galima laikyti tolimais tarptautinių organizacijų pirmtakais, egzistavo dar Antikoje. Pirmiausia – tai karinės - politinės valstybių - miestų sąjungos. Senovės Graikijoje tokios sąjungos vadintos simachijomis. Labiausiai žinomos dvi simachijos – Peloponeso ir Atėnų. Joms buvo būdinga tai, kad kiekvienas simachijos narys turėjęs po vieną balsą bendrajame susirinkime, kuris laikytas aukščiausia sąjungos institucija.

Feodalinis susiskaldymas Viduramžiais neleido kurti tvirtų ir ilgalaikių tarptautinių junginių. Faktiškai buvo išnykęs skirtumas tarp asmeninių ir tarpvalstybinių santykių. Tik aktyvi kuriant tarpvalstybinius junginius buvo Katalikų Bažnyčia, kuri darė tiesioginę įtaką valstybių santykiams, stengdamasi įgyti ir politinio vadovavimo funkcijų.

Intensyvėjant valstybių prekybai, ėmė kurtis tarptautinės prekybos sąjungos. Jose pradėjo formuotis veiklos principai, vėliau naudoti tarptautinėse organizacijose. Geriausias tokios prekybos sąjungos pavyzdys – Hanza. Miestai, įėję į Hanzos sąjungą, ne tik prekiavo tarpusavyje, bet ir turėjo net savo kariuomenę ir laivyną komerciniams interesams apsaugoti. Pamažu buvo sukurta organizacinė sąjungos struktūra ir kai kurios nuolatinės institucijos. Hanzos prekybos sąjunga ilgainiui tapo itin svarbia ir reikšminga Baltijos jūros politine jėga, gyvavusia iki 1669 metų [9].

XVII a. Europos sustiprėjimas ir centrinės valdžios autoriteto augimas sąlygojo sudėtingesnius arptautinius santykius, kuriems dvišalės diplomatijos priemonių ėmė nepakakti [3]. Atsirado tarptautinės konferencijos kaip daugiašalės diplomatijos forumas. Pirmoji tokia onferencija buvo 1648 m. Vestfalijos taikos konferencija, kuri davė pradžią naujajai daugiašalio bendradarbiavimo formai.