Tarpukario konstitucijų analizė

1918 m. lapkričio mėn. 2 d. Laikinoji konstitucija skelbia, kad vyriausius laikinuosius Valstybės organus sudaro : Valstybės Taryba ir Valstybės Tarybos Prezidiumas su Ministerių kabinetu. Šioje konstitucijoje laikinoji valdžia tik nustato ir skelbia įstatymą Steigiamajam Seimui rinkti. 1919 m. balandžio mėn. 4 d. Lietuvos valstybės Laikinojoje Konstitucijoje nepasikeitė vyriausi Valstybės valdžios organai, taip pat ir Steigiamasis Seimas nėra išrinktas, todėl Valstybės prezidentas yra renkamas Valstybės tarybos. 1920 m. birželio mėn. 10d. , kai Valstybės prezidentas skelbia laikinąją Lietuvos Valstybės konstituciją, steigiamasis seimas tampa suvereninės galios išreiškėjas. Taip pat Steigiamasis Seimas leidžia įstatymus, ratifikuoja sutartis su kitomis valstybėmis, tvirtina valstybės biudžetą. Įstatymų iniaciatyvos teisė priklauso steigiamajam seimui ir Ministrų kabinetui. Taip pat Respublikos Prezidentą renka Steigiamasis seimas. 1922 m. rugpjūčio mėn. 1 d. skelbiama Steigiamojo seimo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija. Pagal šią konstituciją Valstybės valdžią vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas. Seimas leidžia įstatymus, prižiūri Vyriausybės darbus, duodamas jai paklusnumų bei interpeliacijų ir skirdamas revizijas. Seimas renkamas trejiems metams. Respublikos Prezidentą renka seimas. 1928 m. gegužės mėn. 15 d. Respublikos Prezidentas, pritariamas viso Ministrų kabineto skelbia Lietuvos valstybės konstituciją. Seimą sudaro tautos atstovai, renkami visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu. Seimas renkamas penkeriems metams. Seimas leidžia įstatymus, prižiūri vyriausybės darbus.