Tipinės krepšinio traumos ir jų prevencija

Tipinės krepšinio traumos. Ir jų prevencija. Trauma – tai išorinių veiksnių sukeltas organizmo pažeidimas. Traumų paplitimas krepšinyje. NBA tyrimo (1988 – 2005 m. ) duomenimis. Dažniausios krepšininkų traumos. Dažniausios krepšininkų traumų diagnozės. Krepšininkų apatinių galūnių traumų paplitimas. Traumų dažnis 1000 krepšininkų. Krepšininkų raumenų traumų paplitimas. Sisteminis požiūris į traumų prevenciją. Kaip išvengti krepšinio traumų? Gera sportinių traumų profilaktikos programa apima. Traumų prevencija dalijama į. Traumų prevencija. Kineziterapija sportinių traumų profilaktikoje. Naudota literatūra.

Tipinės krepšinio traumos ir jų prevencija.

Dabartinis krepšinis yra viena iš populiariausių sporto šakų pasaulyje, kur dominuoja greitis ir fizinė jėga. Per rungtynes krepšininkas vidutiniškai atlieka: 40 - 60 trumpų įsibėgėjimų – sprintų; 40 šuolių ir apie 100 didelio intensyvumo krepšiniui būdingų judesių, kurių metu yra greitas krypties keitimas; vieną trečdalį žaidybinio laiko užima didelio intensyvumo krūvis - bėgimas ir šokinėjimas.

Traumų paplitimas krepšinyje NBA tyrimo (1988 – 2005 m.) duomenimis.

Apatinių galūnių traumos (60%) liemens ir stuburo traumos (13,5 %), galvos ir kaklo (11,25 %) viršutinių galūnių (11,15 %) kiti regionai ir vidinės organizmo sistemos (3,65 %) .

Čiurnos patempimai (pasireiškia 3,4 dažniu 1000 sportininkų); juosmeninės stuburo dalies patempimas (1,1 x 1000); kelio raiščių patempimai (0,8 /x 1000).

Raiščių patempimai (44 %); raumenų ir sausgyslių patempimai (17,7 %); sumušimai (8,6 %); lūžiai (8,5 %).

Krepšininkų apatinių galūnių traumų paplitimas Traumų dažnis 1000 krepšininkų.

Atlikti priešsezoninę medicininę patikrą ir laikytis gydytojo nurodymų. Išlaikyti būtiną fizinę formą – traumas dažniausiai patiria tie, kurie nėra gerai pasiruošę fiziškai. Po neveiklumo periodo grįžti į kontaktinį krepšinį palaipsniui, didinant jėgą ir judrumą. Vengti persidirbimo. Daugelis specialistų teigia, kad reikėtų bent vieną sezoną metuose pailsėti. Klausyti kūno ir sumažinti treniruočių laiką ir intensyvumą jei jaučiamas padidėjęs skausmas ar diskomfortas. Tai sumažins traumos tikimybę ir neleis „perdegti“. Kalbėtis su treneriu/sporto specialistu apie kryžminių kelio raiščių traumos vengimo programą ir ją įtraukimą į komandos „apšilimą“. Atletas turi grįžti į sportą tik tada, kai jo sveikatos būklę patvirtina profesionalas. Taikyti prevencines priemones/strategijas.

Optimalios kūno masės palaikymas; liemens ir apatinių galūnių raumenų jėgos lavinimas; kūno pusiausvyros lavinimas; liemens stabilumo lavinimas; prevencinių priemonių efektyvumo vertinimas.  Kiti sportinių traumų profilaktikos veiksniai: apšilimas, tempimo pratimai, įtvarai ir teipavimas, apsaugos priemonės, tinkami įrenginiai, priemonės sportuojant, atitinkamos dangos parinkimas, individualios treniruotės programos sudarymas, adekvatus atsigavimas, psichologija, maisto papildai.