Transporto ekologinių problemų sprendimo būdai

Įvadas. Pagrindinės ekologinės problemos. Kas sukelia ekologines problemas? Miestų transporto ir aplinkos apsaugos problemos. Transporto neigiamas poveikis aplinkai ir įtaka miestų aplinkos teršimui. Aplinkos teršimas transporto išmetamosiomis dujomis. Transporto triukšmas. Transporto tarša. Transporto ekologinių problemų sprendimo būdai. Išvados.

Šiame darbe naudodamas įvairią informaciją rastą knygose bei internete susipažinsime su transporto priemonių sukeliamomis triukšmo bei taršos problemomis ir jų sprendimo būdais, apie, kuriuos jau daug metų yra kalbama ir tai yra didelė problema visame pasaulyje.

2.1 Transporto neigiamas poveikis aplinkai ir įtaka miestų aplinkos teršimui

Mažinant naftos degalų sunaudojimą, mažinasi išmetamųjų dujų kiekis. Mažėjant naftos degalų sunaudojimui transporte proporcingai gerėja ekologinė padėtis, ypač didžiuosiuose miestuose.

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, ypač populiarus ir plačiai naudojamas automobilių transportas. Dėl šios rūšies transporto priemonių manevringumo ir ganėtinai gero Lietuvos kelių tinklo būtų sunku surasti kaimą ir gyvenvietę, kurių negalėtų pasiekti automobiliai. Gyvenimas tapo dinamiškesnis, tačiau žmogus atsisėdęs į automobilį tampa mažiau judrus.

Tačiau pati didžiausia ekologinė transporto problema - tai į atmosferą išleidžiamų teršalų kiekis. Jo daliai tenka arti pusės bendro į atmosferą išleidžiamo teršalų kiekio. Miestuose, kuriuose yra labai daug transporto priemonių, svarbiausias oro teršėjas yra automobilių vidaus degimo varikliai. Vilniuje automobiliai išmeta apie 88 proc. visų į orą patenkančių kenksmingu medžiagų.

Judėdamos transporto priemonės sukelia sūkurius, pakelia dulkes kartu su pavojingais sveikatai mikroorganizmais. Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo daugiau smulkių dalelių nuo kelio patenka į orą, kuo patvaresnė ir „švaresnė" kelio danga, tuo mažesnis dulkių šleifas už judančio automobilio.

Triukšmas - technologinis reiškinys, kurį sukelia sklindančios garso bangos. Žmogus girdi 16000 –200000 Hz dažnio garsus. Ilgą laiką dirbant triukšmingoje aplinkoje vystosi klausos pažeidimai, sutrinka centrinė nervų sistema, dėl to gali dažnai skaudėti galvą, sutrinka atmintis ir žmonės greičiau pavargsta.

Transportas – tai vienas iš pagrindinių triukšmo šaltinių, kuris sukėlė neigiamą įtaką aplinkai. Nors apie šią problemą yra kalbama, tačiau jei didelis dėmesys nėra skiriamas. Prognozuojama, kad triukšmo lygis per 15 metų gali netgi padvigubėti. Pagrindinė to priežastis yra didėjantis padėvėtų bei techniškai netvarkingų automobilių skaičius.

Triukšmo lygis užstatytose teritorijose priklauso nuo daugybes veiksnių. Didžiausi triukšmo šaltiniai yra:

Lėktuvų keliamas triukšmas pasižymi aukštais garso lygiais. Tarptautiniai Vilniaus ir Palangos oro uostai yra miestų ribose, dėl to žmonės gyvenantis netoliese susiduria su lėktuvų keliamu triukšmu. Tačiau kaip tik įmanoma stengiamasi triukšmą sumažinti. Oro uostuose įrengtos triukšmo kontrolės sistemos, aviakompanijos atnaujina savo lėktuvų parkus bei visi lėktuvai turi turėti triukšmo pažymėjimus.

Norint sumažinti triukšmo poveikį yra taikomos techninės, technologinės, urbanistinės, architektūrinės bei transporto eismo organizavimo priemonės. Dažnai transporto triukšmo lygis mažinamas reguliuojant eismą, projektuojant kelius taip, kad jie būtų atitraukti nuo apgyvendintų vietovių, naudojant akustines sieneles, statinius – ekranus, apsaugines medžių ir krūmų juostas, pastatuose sudėti specialius langus, miegamuosiuose rajonuose riboti greitį. Akustinės sienelės leidžia sumažinti triukšmą iki 15 dB. Aukšti pastatai ir aukšti pylimai triukšmą sumažina 20 dB, o vieno metro pločio želdinių juosta sumažina triukšmą iki 0,5 dB. Dar transporto keliamą triukšmą mieste padeda slopinti tobulesni vidaus degimo varikliai, mažiau triukšmo keliančios padangos, elektra varomas transportas, garsą slopinančios gatvės dalių dangos.