Trąšų rūšys projektas
Trąšos. Trąšos – medžiagos, kurios įterptos į dirvą. Trąšos skirstomos į tris pagrindines grupes organines mineralines bakterines. Organinės trąšos. Organinės trąšos - augalų maisto elementai. Mineralinės trąšos. Šios trąšos gaminamos iš mineralų. Mineralinės trąšos. makroelementinės. Azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K) yra svarbiausios maistinės medžiagos. MINERALINĖS TRĄŠOS. Makroelementinės (pagrindinės). Makroelementinės trąšos – dažniausiai augalams naudojamos trąšos. N – azotas, P – fosforas, K –kalis. Makroelementinių trąšų grupės Paprastosiose trąšose yra tik vienas elementas (amonio salietra NH4NO3). Bakterinės trąšos. Tai išauginta bakterijų masė, reikalinga naudingai mikroflorai dirvoje sudaryti, pvz. , nitraginas. Azoto Amonio salietra (amonio. Kalio Kalio chloridas KCl.
Trąšos – medžiagos, kurios įterptos į dirvą, gerina augalų augimą ir vystymąsi. Trąšos veikia dviem būdais – tiekdamos augalų paimamas mineralines medžiagas ir gerindamos dirvožemio struktūrą. .
Trąšos skirstomos į tris pagrindines grupes: organines; mineralines; bakterines.
Organinės trąšos - augalų maisto elementai, kurie yra organinėse medžiagose. Kad augalai galėtų naudoti organines trąšas, pirmiausia dirvos mikroorganizmai jas turi suskaidyti. Organinių trąšų rūšys: mėšlas kompostas žalioji trąša durpės ir kt.
Šios trąšos gaminamos iš mineralų, uolienų pramoniniu būdu. Jos skirstomos į: makroelementines (pagrindines); mikroelementines.
Azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K) yra svarbiausios maistinės medžiagos, kurios spartina augimą. Azotas skatina fotosintezę ir yra tiesiogiai atsakingas už chlorofilo gamybą. Fosforas naudingas sėklų daiginimui, daigelio augimui, bei šaknų vystimuisi.
