UAB „Barbora“ vadybinė veikla

Lentelių sąrašas. Paveikslų sąrašas. Įvadas. Vadybinės veiklos teoriniai aspektai. Vadybinės veiklos samprata ir reikšmė. Planavimo funkcija. Organizavimo funkcija. Vadovavimo funkcija. Kontrolė. ,, Barbora'' vadybinės veiklos analizė. Įmonės planavimo sistema. Įmonės veiklos organizavimas. Įmonės valdymo stilius ir metodai. Įmonės motyvavimo sistema. Įmonės kontrolės sistema. Išvados. Bibliografijos nuorodų sąrašas. Priedai.

Tyrimo aktualumas. Vadybinė veikla yra neatsiejama kiekvienos organizacijos gyvavimo dalis. Siekiant sėkmingai išsilaikyti rinkoje ir dirbti pelningai, visi organizacijos procesai, įskaitant planavimą organizavimą, vadovavimą, kontrolę turi būti kruopščiai prižiūrimi ir valdomi. Organizacijose šiuos darbus turi atlikti tam paskirti ir tinkami žmonės, o kiekvienas organizacijos narys turi turėti savo pareigas ir žinoti savo atsakomybes. Šiame darbe yra aktualu išanalizuoti ir išsiaiškinti UAB „Barbora“ vadybinę veiklą. Šiais laikais maisto užsakymai internetu vis labiau populiarėja, įmonė sulaukia didesnio susidomėjimo, tuo pačiu susiduria su didesniu darbo krūviu ir iškylančiomis problemomis, taigi tinkama įmonės veikla yra būtina siekiant ir toliau dirbti sėkmingai, išlaikyti teigiamą prekės ženklo įvaizdį, darbuotojų pasitenkinimą bei pateisinti klientų pasitikėjimą teikiamomis paslaugomis.

Organizacijose visi jos nariai turi siekti bendro tikslo. Taigi, žmogaus elgesys nukreipiamas tokia kryptimi, kurios savarankiškai, organizacijos narys nesirinktų. Tai galima pavadinti vadyba. Remiantis Zakarevičiumi (2013), vystantis įvairioms žmogaus veiklos sferoms, sudėtingėjant grupiniams darbams, greta tiesioginio darbo, kurį atliekant gaunamas konkretus rezultatas objektyviai atsiranda būtinybė vykdyti ir kitokio pobūdžio darbus – nuspręsti, kiek produktų gaminti, su kuo naudingiau jais apsikeisti, kada pradėti ir baigti gamybą, iš kur greičiau ir pigiau gauti žaliavų. Žmonės, ėmęsi šios veiklos, jau nedirbo tiesioginių produkto gamybos darbų. Be to, šie darbuotojai nurodydavo tiesioginius darbus atliekantiems žmonėms, ką, kaip, kada vykdyti, kitaip tariant, reguliavo jų veiklą. Toks subjektyvus darbų pasidalinimas buvo vadybos užuomazga.

Vieni pagrindinių vadybos tikslų – efektyvumas ir efektingumas. Efektyvumas suprantamas kaip protingas ir ekonomiškas resursų panaudojimas bei teisingas veikimas. Resursais, šiuo atveju, galime laikyti žmogiškuosius išteklius, pinigines lėšas, įrenginius, personalo žinias, įgūdžius. Efektingumas traktuojamas kaip teisingų sprendimų priėmimas ir efektyvus jų įgyvendinimas.

Vienas pagrindinių komponentų, formuojančių valdymo sąvoką, yra funkcijos. Anot Vanago ir Vyšniauskienės (2012), norint atlikti kiekvieną, nors ir lengvą darbą, reikia iš anksto nuspręsti, koks rezultatas yra siekiamas, kaip darbas turi būti organizuojamas, kaip motyvuoti vykdytojus ir kontroliuoti darbo atlikimą. Tai apsprendžia valdymo funkcijos. Laikui bėgant valdymo technika patobulėjo, tačiau pagrindinės vadybinės veiklos funkcijos išliko nepakitusios. Vanagas ir Vyšniauskienė (2012) teigia, kad valdymą reikia suprasti kaip ciklą, susidedantį iš konkrečių vadybininko darbo sričių, vadinamų valdymo funkcijomis. Valdymo funkcija – konkreti vadybinės veiklos sritis. Jos turi savitus tikslus, turinį, gali būti atliekamos savarankiškai kaip nesusijusios tarpusavyje, bet yra neatsiejamos viena nuo kitos. Valdymo sistemoje visos valdymo funkcijos sudaro vieną bendrą procesą. Anot Martinkaus, Stoškaus ir kt. (2010), sprendžiant iškilusias problemas valdymo procesas išskaidomas į valdymo funkcijas, todėl valdymo funkcijas galima įsivaizduoti kaip vadybinės veiklos sritis, susijusias su valdomu objektu.

Didžioji dalis autorių teigia, kad keturios pagrindinės vadybos funkcijos: planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė. Remiantis Zakarevičiumi (2013), pirmasis vadybos principus pradėjo formuoti Fayol (1916) nurodydamas 14 administravimo principų. Valdymo teorijai vystantis, išskyrė valdymo centralizavimo ir decentralizavimo optimalumas, organizacijos interesų ir asmeninių darbuotojų interesų derinimas, valdymo kompleksiškumas, valdymo demokratiškumas, komandinis vadovavimas. Fayol suformuotos funkcijos, vėliau buvo išplėtotos Gulick (1937), iš esmės apibūdintos XX a. buvo šios: sprendimo parengimas ir priėmimas, planavimas, organizavimas, kontrolė ir koordinavimas. Kiekvienos funkcijos turinys ir jo realizavimo veiksmai yra atskira vadybos teorijos šaka.