UAB „Good goods“ ir AB „Grigeo“ socialinės atsakomybės analizė

Lentelių sąrašas. Paveikslų sąrašas. Įvadas. Socialinės atsakomybės raida. AB „grigeo“ ir UAB „good goods“ socialinės atsakomybės analizė. UAB „good goods“ socialinės atsakomybės analizė. AB „grigeo“ socialinės atsakomybės analizė. Apklausa apie socialinę atsakomybę. Išvados. Literatūra.

Įmonės socialinė atsakomybė tai įmonės atsakomybė už jos poveikį visuomenei ir aplinkai. Įmonės kartu su valstybiniais ir visuomeniniais sektoriais ieško novatoriškų sisteminių socialinių, aplinkosaugos ir platesnių ekonominės gerovės problemų sprendimų (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2021). Socialinė atsakomybė šiais laikais prisideda netik prie visuomenės ir aplinkos gerovės, bet ir padeda įmonei pasiekti geresnių rezultatų, nes dažnai žmonės linkę rinktis produktą, kurio produkcijai buvo sąžiningai ir rūpestingai įdarbinti žmonės, naudojama nekenksmingos medžiagos, nenaukinama natūrali gamta ir kuriami aplinkosaugos ar socialiniai projektai. Lietuvoje atsakingas verslas pradėjo formuotis tik ištrūkus iš Sovietų Sąjungos gniaužtų, šiais laikais Lietuvoje susikūrė Lietuvos atsakingo veslo asociacija, kuri susikūrė 2013 m., tad galima teigti, jog lietuviško verslo socialinė atsakomybė dar labai jauna.

Pasaulyje socialinės atsakomybės ištakos pradėjo rastis anglų kolasikinės politikos ekonomikoje dar 18 amžiuje, kuomet Didžioji Britanija buvo galingiausia pasaulio valstybė su didžiausia ekonomika. Adamas Smitas (Adam Smith) liberalizmo pradininkas, savo 1776 m. darbe „Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas“ atskleidė esminius rinkos bruožus ir jų santykį su visuomene. Visuomenę jis matė kaip mainų sąjungą, kurioje keičiamasi įvairiomis darbo rūšimis tarpusavyje. Polinkis mainytis kyla iš žmonių prigimties ir individai vadovaujasi tik asmenine nauda (Smith, 1776). Siekdami asmeninių tikslų, gamintojai neišvengiamai atsižvelgia į visuomenės interesus. Verčiami konkurencijos gamintojai efektyviau tenkina vartotojų poreikius, neatmetant galimybės, kad patys įmonės darbininkai yra vartotojai.

A. Smito darbe iš esmės suformuluota verslo socialinės atsakomybės koncepcija, veikianti laisvosios konkurencijos sąlygomis. Svarbiausias anglų ekonominėje filosofijoje aspektas, tai aiškiai išskirti veslo ekonominiai tikslai, kurie pirmiausia buvo siejami su pelno didinimu. Iš esmės socialinės atsakomybės principas veikia tik dėl to, kad iš verslo įmonių visuomenė laukė produktų, atitinkančių jų lūkesčius ir paslaugų, kurios suteikiamos mažiausiomis sąnaudomis.

Pasaulyje kilusi pramonės revoliucija skatino filosofus galvoti naują teoriją, pagal kurią, daugėjant darbuotojų skaičiui, būtų dar labiau atsižvelgta į darbininkų poreikius ir įmonių socialinę atsakomybę. Vokiečių filosofas ir ekonomistas 19 amžiuje Karlas Marksas (Karl Marx) parašė daug socialistinių ekonominių veikalų. K. Markso „Kapitalas“ vienas svarbiausių ekonominių veikalų, kuriuose galima įžvelgti socialinės atsakomybės raidą. Marksas savo teorijoje kritikavo kapitalizmą ir laikė jį kaip objektyviai negalinčiu tarnauti visai visuomenei, istoriškai ribotą ir tarnaujantį tik išrinktiems visuomenės sluoksniams. Jo sukurtoje ekonomikoje, kuri pagrįsta centralizuotu planavimu, valstybė reguliuoja įmonių efektyvumą ir pelningumą, į pirmąją vietą iškelia socialinius, o ne ekonominius tikslus. Tai galima pasiekti priskiriant kapitalui pridedamos vertės gaminimo funkciją, kuomet kuriamos visuomeninės nuosavybės įmonės (Marx, 1867). Tačiau mėginimai kurti visuomeninę nuosavybę praėjusiame amžiuje baigėsi nesekme.

Agentavimo teorija išplėtota dvidešimtojo amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Ji apima akciningo ir įgaliotinių (samdomų kompanijos vadovų) santykius. Teorija modeliuoja akcininkų ir jų įgaliotinių konfliktus, sprendžia šių grupių interesų suderinamumą ir grindžia su jais susijusius kaštus (Jensen, Meckling, 1976). Ši teorija teigė, jog įmonės socialinės atsakomybės programos tai įmonės išteklių švaistymas, kad išleidžiamos lėšos daug naudingiau gali būti panaudotos kurti pridetinei vertei arba grąžinamos akcininkams. Akcininkų nuomone šios programos naudingos tik jų įgaliotiniams.