Urologiniai susirgimai

Urologiniai susirgimai. Urologija. Urologinių ligų ir sužalojimų svarbiausi simptomai. Tyrymai. Inkstų sužalojimai būna uždari ir atviri. Šlapimo pūslės plyšimas (ruptura vesicae urinariaeAmiloidozė. Cistitas. Pielonefritas (pyelonephritisInkstų akmenligė (nephrolithiasisInksto cista. Orchitas. Ūmus prostatitas. Lėtinis prostatitas. Priešinės liaukos adenoma (adenoma prostataeProstatos vėžys. Ūmus šlapimo susilaikymas. Šlapimo nelaikymas. Erekcijos sutrikimai.

Urologinių ligų ir sužalojimų svarbiausi simptomai.

Skausmas pasireiškia įvairiai: Maudžiantis skausmas juntamas pažeisto organo srityje. Priepuolinis skausmas arba inkstų dieglys (colica renalis). Skausmas šlapinantis. Šlapinimosi sutrikimas (dysuria). Sveikas žmogus šlapinasi 5-6 kartus per dieną, naktį nesišlapina arba keliasi šlapintis 1 kartą. Dažnas šlapinimasis (polakiuria). Šlapimo nelaikymas (incontinentia urinae). Apsunkintas šlapinimasis dažniausiai atsiranda dėl mechaninių kliūčių. Šlapimo susilaikymas (retentio urinae).

Šlapimo pakitimai būna kiekybiniai ir kokybiniai. Kiekybiniai pakitimai: Padidėjęs šlapimo kiekis (polyuria). Sumažėjęs šlapimo kiekis (oliguria). Visiškas šlapimo neskyrimas (anuria). Kokybiniai pakitimai šlapime būna įvairūs: Kraujas šlapime (haematuria). Pūliai šlapime (pyuria). Išskyros iš šlaplės dažniausiai būna dėl įvairios kilmės uretritų.

Endoskopinis tyrimai: Cistoskopija yra šlapimo pūslės apžiūrėjimas. Chromocistoskopija daroma norint sužinoti inkstų funkciją. Ultragarsinis tyrimas. Nustatomi inkstų kontūrai, diagnozuojami akmenys, inkstų ir šlapimo pūslės navikai, kt. Rentgenologinis tyrimas. Apžvalginė urografija. Ekskrecinė urografija parodo inkstų funkciją, taurelių ir geldelių, šlapimtakių pakitimus. Retrogradinė ureteropielografija. Radioizotopinis tyrimas. Izotopinė nefrografija rodo inkstų funkciją. Izotopinė skenografija atliekama sušvirkštus į veną neohidrino.

Inkstų sužalojimai būna uždari ir atviri.

Simptomai: skausmas, įvairaus intensyvumo hematurija, kraujosrūvos, nubrozdinimai juosmens ir pilvo šoninėje srityje. Atitrūkus inkstui nuo kojytės ar kraujo krešuliui užkimšus šlapimtakį, kraujo šlapime gali nebūti. Beveik visi inkstų sužalojimai lydimi šoko. Esant atviram sužalojimui, inksto srityje būna žaizda, iš kurios gali skirtis šlapimas.

Šlapimo pūslė plyšta: nuo smūgio į pilvo apačią, lūžtant dubens kaulams. Greičiau plyšta perpildyta šlapimo pūslė. Jei sužalojama viršutinė, padengta pilvaplėve šlapimo pūslės dalis, šlapimas išsilieja į pilvo ertmę, sukelia peritonitą. Jei plyšta nepadengta pilvaplėve šlapimo pūslės dalis, šlapimas persunkia mažojo dubens ląstelieną ir sukelia šlapiminę flegmoną su sunkia organizmo intoksikacija. Simptomai: Stiprus skausmas pilvo apatinėje dalyje, intraperitoninio pakenkimo atveju greitai plintantis į viršų. Atsiranda peritonito simptomai. Kai šlapimo pūslės sužalojimas ekstraperitoninis, skausmas laikosi pilvo apačioje, jaučiamas kirkšnyse, tarpvietėje. Kirkšnių ir klubinės sritys patinsta, skausmingos. Sužalojus šlapimo pūslę, būna šokas. Pacientas dažnai šlapinasi, tačiau pasirodo tik keli lasai kruvino šlapimo.

Gydymas: Amiloidozės gydymas sudėtingas. Tikslas yra sunaikinti ląsteles, kurios gamina amiloidą. Sergant AA amiloioze galima inkstų transplantacija, tačiau amiloidas gali atsidėti ir persodintame inkste. Taip pat išskiriamas ir simptominis gydymas. Vėlyvose ligos stadijose ar esant ūmiam inkstų funkcijos nepakankamumu gali tekti taikyti dializes.