Masiniai infekciniai susirgimai referatas
Įvadas. Infekciniai susirgimai. Priežastys prisidėjusios prie infekcinių ligų platinimo. Infekcinių ligų plitimo būdai. Oro-lašaliniu būdu plintančios infekcinės ligos. Tuberkuliozė. Gripas. Tymai. Meningokinė infekcija. Difterija. Kontaktiniu ar lytiniu būdu plintančios ligos. Živ /aids. Hepatitas B. Stabligė. Per virškinimo traktą plintančios infekcinės ligos. Hepatitas A. Poliomielitas. Per kraują plintančios infekcinės ligos. Maliarija. Infekcinių ligų sukėlėjai. Masiniai infekciniai susirgimai ir epidemijos. Infekcinių ligų sukėlėjai. Infekcinių susirgimų prevencija. Infekcinių ligų židinių likvidavimas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.
Tyrimo problema: Globalizacijos amžiuje migracijai įgaunant masinį pobūdį, juda ne tik žmonės, bet ir ligos, kurios nepaiso valstybių sienų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad pastaraisiais metais kur kas greičiau nei kada nors anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų. Būtent jos išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių ekonomiškai silpnose, besivystančiose šalyse. Taigi skurdžiausioms pasaulio valstybėms tenka didžiausia sunkių infekcinių ligų našta, kurios jos negali įveikti vienos. Pavyzdžiui, daugelyje Afrikos dalių, esančių į pietus nuo Sacharos, sveikatos priežiūros ir socialinės paramos sistemoms kelia didelius iššūkius ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkuliozė, neminint kitų rimtų, nors neretai nepakankamai dėmesio sulaukiančių infekcinių ligų. Ir nors su šiomis ligomis bandoma kovoti, dėl intensyvios migracijos jos plinta ir į kitas pasaulio šalis.
Infekcinės ligos – tai užkrečiamos ligos, kuriomis susergama jų sukėlėjams (bakterijoms, virusams, grybeliams, pirmuonims) patekus į organizmą ir jame toliau dauginantis. Žmonės jais gali užsikrėsti įvairiausiais būdais: per orą, kuriuo kvėpuoja, per vandenį, kurį geria, ar per maistą, kurį valgo. Į žmogaus organizmą mikroorganizmų gali patekti per sąlytį su kitais žmonėmis, gyvūnais,augalais ar net nematomais nešvarumais, esančiais ant daiktų, kuriuos žmogus liečia. Taip pat jų gali patekti su krauju, limfa ar kitais organizmo skysčiais. Pavyzdžiui, meningokokinės infekcijos sukėlėjas patenka į žmogaus organizmą su įkvepiamu oru, maliarija užsikrečiama įkandus užkrėstam uodui, hepatitas A plinta suvalgius užkrėsto maisto arba per nešvarias rankas. Sukėlėjai gali daugintis įsiskverbimo vietoje (lokali infekcija), o kai kurie kraujotakos ir limfinės sistemų takais išplisti po visą organizmą (sepsis, kitaip kraujo užkrėtimas).
Per visą žmonijos istoriją migracija dėl karų, prekybos ryšių, ekonominių sunkumų ar kitų priežasčių prisidėjo prie infekcinių ligų platinimo – ligas sukeliantys mikroorganizmai plito po įvairias šalis, skatindami didžiausias pasaulio istorijoje epidemijas. 1330 m. maras iš Centrinės Azijos šalių išplito į Kiniją, Indiją, Artimuosius Rytus, o 1347 m. Genujos ir Venecijos pirkliai marą atvežė ir į Viduržemio jūros uostus. Prekyba vergais iš Afrikos šalių po visą pasaulį padėjo paplisti geltonajai karštligei bei maliarijai. XIX a. pradžioje iš Indijos bei Nepalo „iškeliavo“ cholera, kuri per dešimt metų pasiekė Afrikos žemyną, Rusiją, Lenkiją, Vokietiją, Švediją (iki 1827 m.), 1829 m. – Britų salas, o jau 1832 m. „atvyko“ į Kanadą bei Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). „Keliaujančių“ infekcinių ligų pasekmės taip pat buvo labai skaudžios: pvz., ispaniškojo gripo epidemija 1918–1919 m. nusinešė daugiau kaip 20 milijonų žmonių gyvybę visame pasaulyje, o tai yra daugiau nei žuvo Pirmojo pasaulinio karo metu. Šis gripas siautėjo Australijoje, Kanadoje, Kinijoje, Indijoje, Pietų Afrikoje ir JAV.
Kasmet užregistruojamos naujos ligos, tačiau jų tarpe didelę dalį sudaro užkrečiamos ligos. 2009m.naujai užregistruotos ligos sudarė 3 698291 , užkrečiamos ligos 752948 , tai sudaro 20,4%.
Užkrečiamų ligų struktūra Lietuvoje 2009m.atrodė taip:
per virškinamąjį traktą: pvz, maistas užterštas mikrobais;
Profilaktika. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka darbuotojams, dirbantiems, pavyzdžiui, maisto pramonėje, sveikatos priežiūros, vaikų švietimo, ugdymo srityse, teikiantiems paslaugas gyventojams, prieš pradedant dirbti ir kasmet dirbant privalomas profilaktinis patikrinimas dėl tuberkuliozės. Gerinant tuberkuliozės profilaktiką Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka tuberkulino testas atliekamas 7 metų vaikams ir rizikos grupių vaikams (bendraujantiems su sergančiaisiais TB šeimoje ar kolektyve, sergantiesiems lėtinėmis ligomis ir kt.). Pareigūnams, turėjusiems kontaktą su TB sergančiais asmenimis, esant sveikatos sutrikimams, rekomenduojama kreiptis į gydytojus dėl papildomų tyrimų skyrimo. Profilaktinė krūtinės ląstos rentgenograma pareigūnams gali būti atliekama privalomų periodinių sveikatos patikrinimų metu (esant indikacijoms).
