Vaiko teisių apsaugos reformos analizė

Viešojo valdymo reformos valdymo samprata. Veiksniai lemiantys reformų atsiradimą. Administracinės vertybės apsprendžiančios reformų pobūdį. Pastarųjų reformų tikslų kaita. Viešosios politikos ir viešojo sektoriaus modernizacijos ciklai.  Instrumentinio ir sisteminio reformų požiūriai. (vaiko teisių apsaugos) reformos analizė Reformos priežastys. Reformos įgyvendinimas. Politinių, ekonominių, socialinių reformos veiksnių analizė Reformų planavimo ir įgyvendinimo procesai. Reformos vertinimas. Išvados. Literatūra.

Viešojo administravimo sąvokos apibrėžimas pateiktas Lietuvos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. X1-283, kurį LR Seimas patvirtino 2009 m. birželio 11 d. Šio įstatymo 2 straipsnyje, 1 punkte skelbiama, kad viešasis administravimas - įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų kontrolė, įstatymu numatytu administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo sektoriaus subjekto vidaus administravimas. Pagal Raipą (2002), viešojo administravimo raidos ir modelių analizė yra pradiniai taškai, numatant viešosios politikos ir viešojo administravimo teorinius tyrimus, formuluojant viešosios politikos ir administruojant viešosios politikos praktinį įgyvendinimą. Viešąjį administravimą gana sunku vienareikšmiškai apibrėžti, nes jis apima platų veiklos ir subjektų spektrą.  

E. Backūnaitė (2006), teigia, kad paskutiniais metais viešojo sektoriaus reformos atsiradimą, bei raidą lėmė ekonominiai ir politiniai veiksniai, kurių pagrindiniai elementai grupuojami į politines, socialines, ekonomines ir institucines grupes:

pasirinkti griežtesnius veiklos vertinimo kriterijus, padedančius didinti atsakomybę už viešojo biudžeto naudojimą;

didinti lankstumą (organizacijos, politikos, strategijos), nes nemažai viešojo sektoriaus problemų tik iš dalies prognozuojamos, ir jų sprendimas sudėtingėja;

atsižvelgti į augančią politinę įtaka administracinių sistemų ir institucijų veiklai;

Analizuojant viešojo valdymo reformas, yra išskiriami instrumentinis ir sisteminis reformos modeliai. Kiekvienas jų turi tris dalis: aplinką, į ką kreipiamas pagrindinis dėmesys ir iššūkiai.

Siekis didinti viešųjų paslaugų teikimo efektyvumą daugelį reformų vedė instrumentinių ir techninių vadybos įrankių paieškų link, mažiau apgalvojus jų valdymo ir sisteminius poveikius. Pagrindinis iššūkis dabar - sistemine perspektyva apgalvoti šių įrankių panaudojimą, siekiant tobulinti viešojo sektoriaus visuminius gebėjimus, prisitaikant prie pokyčių ir išlaikant pagrindines vertybes bei visuomenės pasitikėjimą.

Instrumentiniu požiūriu aplinką sudaro veiksniai kaip netikrumo ir rizikos sumažinimas; aiškus darbo tarp veikėjų paskirstymas; spaudimas sumažinti viešąsias išlaidas; iš rinkos kylantis spaudimas; viešųjų gėrybių tiekimo struktūros; orientacijos į vadybą bei efektyvumo siekimas. Sisteminio požiūrio aplinką sudaro priešingi veiksniai kaip didelis netikrumas ir rizika, partnerystė tarp valdžios, verslo ir pilietinės visuomenės; globalizacija; spaudimas kreditingumui ir prognozuotumui; valdymo sąranga; orientacija į politiką ir veiksmingumo siekimas.