Vanda Juknaitė „Išsiduosi balsu“

Vanda juknaitė. išsiduosi. balsu. Kūrinio tema. Vaizduojamas laikotarpis. Kontekstas. Apmąstymai apie laisvę. Kūrinio rūšis. Pasakotojas. Asociacija besiremiantis kalbėjimas. Struktūra, kompozicija. Apysakos kompozicija. Vaikų psichologija. Problematika. Patirties lygmenys. Pagrindinis apysakos patirties lygmuo. Destruktyvusis patirties lygmuo. Konstruktyvusis patirties lygmuo. Vertybės. Idėja. Pagrindinė mintis.

Jų tėvai, atgavus nepriklausomybę, palūžo. Atgavę laisvę, jie nežinojo, ką su ja daryti ir nutrūko nuo grandinės.  Kaip šunys.  Surinktus vaikus autorė vežė į vasaros stovyklą Inkūnuose. Prasidėjęs nuo poros dešimčių vaikų eksperimentas tapo ilgametė tradicija, kuri išsiplėtė į didelę integracinę stovyklą gatvės vaikams, neregiams ir gerų  šeimų vaikams. Tose stovyklose užaugo ne tik pušelės prie upės, bet ir pačios autorės sūnūs.

  Tačiau vėliau pasakojimas tarsi savaime pereina į apmąstymus, ką laisvė duoda žmogui ir kodėl ji tokia reikalinga. Kai staiga saugojusi ir kontroliavusi geležinė uždanga nukrito, pasimatė visas ilgai slėptas purvas, visa neteisybė, visos nuodėmės. Gal todėl daug kas dar ilgai drąsiai sakė, kad prie sovietų buvo geriau. Juk galėjo taip  sakyti, nes tapo laisvi sakyti, ką nori.

Visoje knygoje galima išskaityti vieną mintį:  stiprybė ir ateities perspektyvos slypi tik pačiame žmoguje. Niekas jo neištrauks, niekas jam nepadės, niekas neparodys kelio, jei jis nebandys pats, neras jėgų savyje. Laisvė tai suteikia - galimybę.  .

Kūrinys ir yra autobiografiškas, tačiau priklauso grožinei literatūrai.

Pasakotojos-veikėjos balsas kalba taip, kaip žmogus mąsto – ne nuosekliai, iš eilės(ne linijiniu chronologiniu būdu), bet asociatyviniu būdu (viena asociacija sužadina kitą), susidaro tarsi asociacijų grandinė.