Vėjas ir jo stebėjimas

Vėjas. Oro judėjimas. Greitis ir kryptis. Vėjo greitis. Oro kelias. Vėjo greitis matuojamas. Km. Mph , mazgais 1 mazgas = 852 km val. =. Anomometru. Boforto skalės balais. Boforto balai. Apibūdinimas. Vėjo kryptis. Brizais. Fenais. Bora. Sausvėjais.

Kokius dar gerus ir blogus darbus atlieka vėjas? Arba prašoma nupiešti vėją ir apžiūrint piešinius reziumuoja, kad kiekvienam iš mūsų jis asocijuojasi kitaip – senelis su ilgais ūsais, princesė, tiesiog kažkokia „makaliūzė“. O kas iš tikrųjų yra vėjas?

Vėjas, tai oro judėjimas horizontalia kryptimi, atsirandantis dėl Žemės paviršiaus temperatūrų skirtumo. Žemės paviršius įšyla nevienodai ir dėl to susidaro skirtingas atmosferos slėgis, kuris visada juda iš aukštesnio slėgio į žemesnį. Taigi kuo didesnis oro masių slėgio skirtumas, tuo gamtoje stipresnis vėjas. Vėjo greitis nuo trinties į žemės paviršių – reljefo, augmenijos ir atvirų plotų išsidėstymo.

Vėjo greitis – oro kelias, kurį vėjas nueina per tam tikrą laiko vienetą . Vėjo greitis matuojamas keletu matavimo skalių (Lietuvoje (m/s), kitose pasaulio šalyse (km/h), myliomis per valandą (mph), mazgais (1 mazgas = 1,852 km/val. = 0,514 m/s). Vėjo greitis matuojamas anomometru. Prietaisą vėjo stiprumui matuoti galima pasigaminti ( matlankis, teniso kamuoliukas, siūlas, lipni juostelė) 90° = 0 km/h, 75° = 10 km/h, 60° = 25 km/h.

Vėjo greitis labai nepastovus ir gali dažnai keistis. Lietuvoje vyrauja pietvakarių vėjai, kurio vidutinis greitis 3 5 m/s. Stipriausi vėjai būna gruodžio – sausio, silpniausi gegužės – liepos mėn. Lietuvos pajūryje per metus būna iki 30 štorminių vėjų (15,5m/s) ir per pus mažiau likusioje Lietuvos dalyje.