Vėlykos XXI a.
Vėlykos XXI a. Velykos švenčiamos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Velykų kiaušiniai - nuo tradicijos iki meno. Archaiškos Velykų tradicijos Pievėnuose. Literatūros sąrašas.
2015 metai Lietuvoje paskelbti Etnografinių regionų metais. Taip siekiama išsaugoti Lietuvos istorinį ir kultūrinį savitumą, pabrėžti etnografinių regionų savitumą. Taip atkreipiamas dėmesys į tradicijas, akcentuojama jų svarba ir siūloma jas puoselėti. Viena iš ryškiausių tradicinių švenčių visoje Lietuvoje buvo ir tebėra Velykos. Jos vadinamos pačia gražiausia pavasario švente, kuri yra krikščioniška, tačiau kilusi iš pagonybės. Ji susijusi su prisikėlimu, nauju gyvenimu. Krikščioniai šį simbolį perkėlė į savo religiją, susiedami jį su Jėzaus Kristaus atgimimu. Velykų šventė reiškia tą patį visose tautose, vis dėlto jos šventimo tradicijos įvairiose šalyse skiriasi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apskritai XXI amžiaus žmonės skiriasi nuo praeities savo gyvenimo būdu, daugelio tradicijų nebesilaiko, tačiau Velykas švenčia netgi netikintys. Šiame referate bus bandoma įrodyti, kad Velykos tebėra aktualios, ir pristatyti ryškiausias jų tradicijas. Bus aptarta, kaip jos švenčiamos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kalbama apie ryškiausią šios šventės atributą – Velykų kiaušinius. Taip pat bus supažindinama su archajiškomis Velykų tradicijomis Žemaitijoje, Pievienuose. Manau, kad šiuo darbu bus įrodyta, jog Velykų tradicijos XXI amžiuje, nors ir nėra tokios gilios kaip seniau, tačiau išlieka labai svarbios ir įdomios ne tik lietuviams, bet ir viso pasaulio žmonėms.
Taigi, kiaušinių marginimas buvo ir tebėra pats svarbiausias švenčiant Velykas, o margučiai XXI amžiuje imti vertinti netgi kaip žaislai ar meno kūriniai. Sintetiniai dažai ir lipdukai-tokios šiandien populiariausios velykinių kiaušinių marginimo priemonės. Velykos – tai krikščioniška šventė, bet joje išliko ir daug pagoniškų elementų. Svarbiausias jų – margučiai.
