Vėžinės ląstelės transformacija ir jos eiga

Vėžinės ląstelės transformacija ir jos eiga.

Mančesterio universiteto egiptologijos prof. Rosalie David teigia, kad gamtoje nėra vėžio šaknų, nėra nieko tokio, kas paaiškintų onkologinių ligų kilmę „iš gamtos“. Mokslininkai ir medikai priėjo prie išvados, kad vėžys – liga, kurią sukūrė žmogus. Tyrėjai laikosi nuomonės, kad vėžį sukelia šiuolaikinio gyvenimo „prabanga“. Pasirodo, kad tolimoje praeityje vėžinių auglių nebuvo arba buvo vienetiniai atvejai, rašo žurnalas Newsru.com. Medikų nuomone, detalesnis vėžio kilmės tyrimas padės ateityje susidoroti su tikra vėžio epidemija. Mokslininkai tyrė ne tik šių laikų žmones, tačiau ir mumijas, ieškodami vėžinių ląstelių. Išvadų mokslininkai priėjo ir kartu su archeologais tyrinėdami iškastus žmonių palaikus. Mikroskopinė kaulų liekanų analizė parodė, kad vėžinių ląstelių rasti labai sunku. Ištyrę nemažai neandertaliečių kaulų pavyzdžių, mokslininkai tik rado patvirtinimą, kad ir tais laikais galėjo būti vėžio užuomazgų. Charakteringų vėžio atvejų aprašymai atsirado tik prieš 200 metų. Įdėmiai išstudijavę senovės Egipto tekstus apie šalies gyventojų susirgimus, ekspertai taip pat nedaug ką sužinojo - akivaizdžių onkologinių susirgimų aprašymų nerado. Vieninteliai panašūs simptomai, kuriuos pavyko surasti - galėjo būti varikozės, o ne vėžio. Nuo XVII amžiaus išliko pirmieji autentiški onkologinių ligų aprašymai. Minimi atvejai, kai buvo operuojami piktybiniai krūties augliai.  Tačiau charakteringų vėžio atvejų aprašymai atsirado tik prieš 200 metų.  „Išsivysčiusios pramonės šalyse vėžys yra antra mirties priežastis po širdies ligų. Tačiau gamtinėje aplinkoje praktiškai nėra faktorių, kurie galėtų tapti vėžio priežastimi. Tai – antropogeninis susirgimas, kurį sukelia aplinkos užterštumas, besikeičiantis mūsų gyvenimo būdas, nepastovi mityba, dietos...“, – teigė profesorė Rosalie David.

Evoliucijos vieneto reikalavimai - paprasti ir jeigu šių evoliucijos vienetų populiacija vykdo šiuos reikalavimus, joje neišvengiamai vyks evoliucija. Genetikas Ričardas Levontinas (Richard Charles Lewontin) 1970 metais išskyrė šiuos būtinus reikalavimus evoliucijos vienetui – 1) kintamumas - tarp individų turi egzistuoti skirtumai; 2) paveldimumas - kintamumas turi būti paveldimas; palikuonis turi būti panašesni į savo tėvus labiau nei į tipinius populiacijos individus; 3) diferencijuota reprodukcija - kai kurie variantai turi sukurti daugiau palikuonių nei kiti.