Vidaus degimo variklis



Pirmieji varikliai buvo hidrauliniai (vandens ratas).
1782 m. Džeimsas vatas (jungtinė karalystė) išrado šiluminę garo mašiną. Garo mašinos leido statyti pramonės įmones ir ten, kur nebuvo vietinių energijos šaltinių, tapo garvežių ir garlaivių varikliais.
Xix a. Antroje pusėje buvo sukurti du šilumos variklio tipai: garo turbina ir vidaus degimo variklis. Aktyvinę garo turbiną 1883 m. Išrado k. Lavalis (švedija), reaktyvinę - č. Personas (jungtinė karalystė). Pirmąjį vidaus degimo variklį 1860 m. Sukonstravo e. Lenuaras (prancūzija). 1876 m. N. Otas (vokietija) sukūrė keturtaktį vidaus degimo variklį. 1897 m. Dyzelinį variklį išrado rudolfas dyzelis. Vidaus degimo varikliai plačiai pradėti naudoti automobiliams, lėtuo pačiu laikotarpiu intensyviai buvo tobulinami ir hidrauliniai varikliai, hidraulinės turbinos. Aktyvinę hidraulinę turbiną 1750 m. Išrado j. Zėgneris (vengrija), reaktyvinę - 1872 m. B. Fiurneronas (prancūzija). Hidraulinės turbinos pradėtos plačiai naudoti hidroelektrinėse. 1957 m. F. Vankelis (vokietija) sukūrė rotorinį vidaus degimo variklį. Tokie varikliai naudojami automobiliuose, kateriuose. Nors xviii a pabaigoje paplitę garo varikliai buvo gana patikimi darbe , tačiau greitaeigiam transportui bei savaeigėms žemės ūkio mašinoms reikėjo galingesnio , labiau kompaktiško ,ekonomiškesnio ir lengviau paleidžiamo variklio. Šiuos reikalavimus labiausiai atitiko vidaus degimo variklis. Vidaus degimo variklio idėja gana paprasta. Skirtingai negu garo variklyje, kuriame kurą nors xviii a pabaigoje paplitę garo varikliai buvo gana patikimi darbe , tačiau greitaeigiam transportui bei savaeigėms žemės ūkio mašinoms reikėjo galingesnio , labiau kompaktiško ,ekonomiškesnio ir lengviau paleidžiamo variklio. Šiuos reikalavimus labiausiai atitiko vidaus degimo variklis. Vidaus degimo variklio idėja gana paprasta. Skirtingai negu garo variklyje, kuriame kurą sudegindavo variklio katilo pakuroj ir tik po to susidariusius garus tiekdavo į cilindrą, buvo pasiūlyta kurą deginti variklio cilindre. Iki xix a. Vid. Įvairių šalių moklslininkai ir išradėjai pasiūlė nemažai vidaus degimo variklių projektų , kuriuose darbine medžiaga (kuru) buvo parakas, spiritas, dujos.