Vinco Mykolaičio-Putino kūryba

Putinas psichologinio intelektualinio romano meistras; Simbolinio eilėraščio lyriniam “aš” svarbi refleksija susimąstymas, samprotavimas. Kūrinių pagrindinė mintis nesibaigianti žmogaus dvasios kelionė. Subjektas bodisi žemiškąja kasdienybe. Eilėraščio žmogus siekia idealo. Akcentuojama dvilypė (dualistinė) žmogaus prigimtis.

Dominuoja didelių erdvių pasaulėvaizdis: jūros gelmės, visatos begalybė; Eilėraščiuose svarbiausia vertikalioji erdvė; “Viršūnės” ir “gelmės” “viršūnės” dvasiniai siekiai, idealai; “gelmės” realybė, buitiškumas. Svarbiausi eilėraščio komponavimo principai vidiniai prieštaravimai, konfliktai. Nuolat ieškoma vidinio konflikto priežasčių. Būdingos priešpriešos Dievas žmogus, amžinybė laikinumas, idealybė materija. Akivaizdus žmogaus dramatiškumas siekia ir dvasinių, ir materialių dalykų, o tai nulemia tragiškumą.

Vinco Mykolaičio Putino kūryba skirstoma į:.

Šis laikotarpis pradėtas lyrikos rinkiniu 1927m. ,,Tarp dviejų aušrų. Erdvė rinkinyje turi vertikalią ašį (dangus žemė jūra), laikas – horizontalią (diena naktis). Šalia filosofinio pobūdžio eilėraščių rinkinyje nemažai meilės lyrikos („Nerandamai“, „Romansas“, „Žemei“, „Pavasario žemė“), pratęsiančios anksčiau simbolistine poetika sukurtų eilėraščių tradiciją („Stella Maris“, „Vakare“, „Snaigės“).