Meilės vaizdavimas Mariaus Katiliškio ir Vinco Mykolaičio-Putino kūryboje

Meilės vaizdavimas Mariaus Katiliškio ir Vinco Mykolaičio-Putino kūryboje. Marius Katiliškis romane „Miškais ateina ruduo“. Vincas Mykolaitis-Putinas romane „Altorių šešėly“.

          Hermanas Hesė yra teigęs, jog pasaulyje nėra didesnio kilnumo ir laimės, kaip bežodė, nuolatinė ir neskausminga meilė. Tai yra jausmas, kurį gyvenime patiria kiekvienas žmogus. Dažnai meilė teikia ne vien džiaugsmą – tai yra sudėtingas jausmas, verčiantis žmogų išgyventi įvairius jausmus ir pojūčius. Dažnai žmogui yra apskritai sunku suvokti ir sau pripažinti, jog jis kažką myli. Kartais meilė gali būti tokia stipri, kad gali žmogų ar žmones pražudyti – žmonės gali tapti meilės įkaitais, nes jai nesugeba pasipriešinti. Tačiau meilė gali padėti žmogui tobulėti ir rasti įkvėpimą ar gyvenimo tikslą. Meilė gali padėti žmogui atrasti save ir atsiskleisti bei tobulėti kaip asmenybei. Lietuvių literatūroje dažnai perteikiama meilė tėvynei, tačiau meilė kitam žmogui ilgą laiką nebuvo išplėtota. Tik XX a. pradžioje lietuvių rašytojai vis drąsiau ir atviriau pradėjo kalbėti apie meilę tarp dviejų žmonių. Savo kalbėjime nagrinėju meilės vaizdavimą Mariaus Katiliškio ir Vinco Mykolaičio Putino kūryboje.

           Pirmiausia, Marius Katiliškis savo romane „Miškais ateina ruduo“ atskleidžia kelis meilės modelius. Šis kūrinys yra bene pirmasis lietuvių romanas, kuriame yra atskleidžiama ir vaizduojama kūniška meilė ir jos bruožai. Pirmiausia, romane matome meilę tarp Agnės ir Tiliaus. Tilius yra darbininkas, atvykęs į Basiuliškių kaimą dėl darbo. Tai yra jaunas vaikinas, ieškantis savo gyvenimo kelio. Kaime jis sutinka Agnę – taip pat jauną ir nepatyrusią merginą. Iš pradžių Tilius yra labai drovus – nors jam patinka Agnė, tačiau sunku išsakyti savo jausmus.

           Vincas Mykolaitis Putinas romane „Altorių šešėly“ atskleidžia jaunos ir bręstančios asmenybės meilės patirtis.