Virusinis hepatitas
Įvadas. Virusinis hepatitas. Epidemiologija. Kas sukelia ir platina virusinį hepatitą? Kas nutinka kai virusinis hepatitas patenka i Žmogaus organizmą ir koks taikomas gydymas. Hepatito B ir C virusų išraiška burnos ertmėje.
Virusinis hepatitas gali būti trumpalaikis kepenų uždegimas arba ilgalaikės (lėtinės) ir sukelti kepenų randus (cirozė) , kepenų funkcijos praradimą ir kai kuriais atvejais kepenų vėžį. Yra penki hepatito virusai, suskirstyti į kategorija nuo A iki E. Trys dažniausiai pasitaikantys yra hepatitai A, B ir C. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) 2018-2021m. duomenimis: Pasaulyje hepatito A (toliau HAV) kasmet nustatoma beveik 1,5 milijono simptomais pasireiškiančios ligos atvejų. Lietuvoje kasmet vidutiniškai registruojama iki 50 HAV atvejų. 2018 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 22 HAV atvejai. Hepatito A užsikrėtimai būna dažniausiai pavieniai, nors kartais būna ir protrūkių. Pasaulyje yra 350 mln. lėtinių hepatito B (toliau HBV) nešiotojų, net 2 milijardai pasaulio gyventojų turi HBV žymenų, rodančių buvusį sąlytį su šia infekcija. Lietuva priklauso vidutinio endemiškumo zonai – 80 tūkst. žmonių yra lėtiniai HBV infekcijos nešiotojai. Europoje kasmet HBV užsikrečia apie 1 milijonas žmonių. Hepatitas A yra labiausiai palitęs virusinio hepatito tipas.
Virusinį hepatitą sukelia hepatito virusai, kurie skirstomi i kategorija nuo A iki E. Kiekvienas hepatito tipas turi skirtingas savybes, o perdavimas vyksta skirtingais būdais: Infekcinio hepatito A užkrato šaltinis sergantis žmogus, užsikrečiama, kai žmogus praryja išmatų – net ir mikroskopinius kiekius.
