Visatos atsiradimas ir plėtimasis

Visatos atsiradimas ir plėtimasis. Istorija. Kas yra Visata? Doplerio efektas ir raudonasis/mėlynasis poslinkis. Visatos evoliucija. Žvaigždės ir jų planetos. Astronominiai kūnai. Žvaigždės. Žvaigždynai. Žvaigždžių spiečius. Planetinis ūkas. Ūkai ir žvaigždėdara. Kas yra rūkas? Kas yra ūkas (angl. Nebula)? Kas yra žvaigždėdara? Žvaigždžių evoliucija. „Kūrybos stulpai“. NASA žaidimas „Name That Nebula! “. Https//science. Nasa. Gov/mission/hubble/multimedia/name-that-nebula/. Pulsaras. Galaktikos. Galaktika. Kas yra galaktika? Elipsės formos galaktikos. Spiralinės galaktikos. Netaisyklingos galaktikos. Galaktikų evoliucija. Galaktikų klasifikacija. Galaktikų „ciklas“. Galaktikų spiečiai. Kas yra galaktikų spiečiai? Kuo skiriasi galaktikos nuo galaktikų spiečių? Laniakea superspiečius, kuriame yra Paukščių Takas (raudonas taškas), Mergelės spiečiaus pakraštyje. Kvazaras.

Doplerio efektas ir raudonasis/mėlynasis poslinkis.

Saulė yra artimiausia Žemei žvaigždė. Tai pagrindinis šviesos ir šilumos šaltinis mūsų planetai. Vis dėl to tai tėra vidutinio dydžio ir temperatūros žvaigždė. Kita artimiausia Žemei žvaigždė yra Kentauro Proksima (nutolusi 4,2 šviesmečio).

Senovėje astronomai matomas žvaigždes pagal tam tikrą formą skirstydavo į grupes. Tos grupės buvo vadinamos žvaigždynais. Dauguma jų pavadinti graikų mitologinių būtybių vardais. Nors atrodo, kad žvaigždyną sudarančios žvaigždės yra arti viena kitos, iš tikrųjų jos nutolusios nuo Žemės labai skirtingais atstumais.

Retai pasitaiko vienišų žvaigždžių. Dauguma jų keliauja su vienos ar kelių žvaigždžių draugija. Žvaigždžių poros vadinamos dvinarėmis žvaigždėmis. Mažos grupės žvaigždžių įvardijamos kaip žvaigždžių spiečius. Jį sudaro panašaus amžiaus žvaigždės, kurias kartu laiko tarpusavio gravitacinė trauka.

Ūkas tarpžvaigždnių dujų (daugiausia vandenilio ir helio) ir dulkių telkinys kosmose, kuris matomas kaip šviesos šaltinis. Ūkuose dažnai vyksta žvaigždėdara. Pagal formą ūkas skirstomas į difuzinius arba planetiškuosius.

Žvaigždėdara žvaigždžių susidarymas tarpžvaigždinėje medžiagoje (ūkuose).

Tai didžiulės žvaigždžių sistemos. Jos gali būti įvairaus dydžio ir formos. Pačios mažiausios galaktikos turi vos po kelis milijonus žvaigždžių, didžiausios – keletą trilijonų. Visatoje sutinkamos elipsinės, spiralinės ir netaisyklingosios galaktikos.

Galaktika yra didžiulė dujų, dulkių ir milijardų žvaigždžių visuma, kurią laiko stipri gravitacija. Visos galaktikos yra sudarytos iš tų pačių dalykų: žvaigždžių, planetų, palydovų, asteroidų, ūkų ir t.t. Jos būna įvairių formų ir dydžių. Pagal tai yra skirstomos į tipus: spiralinės, elipsinės, netaisyklingos formos.

Elipsės formos galaktikos yra ištemptų apskritimų arba elipsių formos. Kai kurios elipsės formos galaktikos yra labiau ištemptos nei kitos. Gali atrodyti beveik tobulas rutulys. Kitos gali atrodyti pailgos ir plokščios. Elipsinėse galaktikose daugiausia yra senesnių žvaigždžių. Tai reiškia, kad jos dažnai nėra tokios ryškios kaip spiralinės galaktikos. Juose labai tarpžvaigždinės medžiagos. Elipsinės galaktikos yra didžiausios ir dažniausiai stebimos galaktikos. Jos sudaro apie 20% netoliese esančių galaktikų.

Spiralinės galaktikos atrodo kaip milžiniški ratukai. Smeigtuko rankenos sudarytos iš žvaigždžių ir daug dujų bei dulkių. Dujos ir dulkės yra tarpžvaigždinė medžiaga iš kurios formuojasi naujos žvaigždės.