Žemės ūkio politika skaidrės

Žemės ūkio ir kaimo politikos tikslai. žemės ūkio struktūra. POLITIKA ― tai bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla. Terminas „Politika“ nurodo valstybės gyvenimą. ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA –. politikos sritis, apimanti valstybės politiką (jos įgyvendinimą ir koordinavimą) žemės. Žemės ūkis - ūkio šaka, kurioje žemė yra naudojama maistui (iš)gauti, užauginti maistinius išteklius ir juos apdoroti, perdirbti. Prie žemės ūkio priskiriama. 1. gyvulininkystė. 2. augalininkystė. 3. miškininkystė. 4. žuvininkystė. 5. bitininkystė. KAIMAS – istoriškai susiklostęs teritorinis vienetas su gyvenviete, kuri mažesnė už miestą. Kaimas. Kaimų tipai. Žemės ūkio ir kaimo politika. Žemės ūkio ministras. Bronius Markauskas. Lietuvos respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas. Sąvokos. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslai. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimas. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo šaltiniai ir priemonės.  Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registras. Žemės ūkio struktūra. Europinis dydžio vienetas (EDV). Žemės ūkio struktūra.

Prie žemės ūkio priskiriama:1. gyvulininkystė2. augalininkystė3. miškininkystė4. žuvininkystė5. bitininkystė.

Kaimo vietovė (LIETUVOJE) – gyvenamoji vietovė, kurios gyventojų skaičius neviršija šešių tūkstančių.

Žemės ūkio struktūros tyrimo objektas yra ūkis. Žemės ūkio subjektai klasifikuojami : Pagal juridinę formą: 1. Fizinių asmenų ūkiai: 1) ūkininkų įregistruoti ūkiai; 2) ūkinės bendrijos (partnerystės ūkiai); 3) sodininkų bendrijų narių ūkiai. 2. Privačių juridinių asmenų ūkiai: 1) žemės ūkio bendrovės; 2) akcinės bendrovės; 3) kooperatyvai (gamybiniai, paslaugų).

Viešųjų juridinių asmenų ūkiai: 1) valstybės ir jos institucijų ūkiai; 2) savivaldybių ir jų institucijų ūkiai; 3) visuomeninių organizacijų ūkiai; 4) religinių bendruomenių ūkiai. 4. Juridiškai neįforminti ūkiai: 1) neregistruoti ūkininkų ūkiai; 2) gyventojų sodybiniai ūkiai; 5. Įvairių teisinių formų įmonių ir įstaigų ūkiai – savarankiški padaliniai.

Pagal ūkininkavimo tikslus: 1. Prekiniai ūkiai (gaminantys rinkai ir tarpiniam vartojimui. Prekinė ir tarpinio vartojimo produkcija sudaro > 2/3 bendrosios produkcijos) 2. Pusiau prekiniai ūkiai – pusiau natūriniai (gaminantys rinkai, tarpiniam vartojimui ir savajam galutiniam vartojimui. Prekinė ir tarpinio vartojimo produkcija sudaro > 1/3 ar >1/2, bet < 2/3) 3. Neprekiniai ūkiai – natūriniai (gaminantys tarpiniam ir savajam galutiniam vartojimui. Produkcija rinkoje neparduodama arba parduodama nereikšminga jos dalis <1/3).

Ūkiai klasifikuojami pagal dydį. Išskiriami tokie ūkių klasifikacijos pagal dydį požymiai: 1. Fiziniai matai: 1) žemės plotas; 2) gyvulių skaičius; 3) dirbančiųjų skaičius;.

Vertiniai matai: Europinis dydžio vienetas (EDV): labai maži (<4 EDV); maži (4 - <8 EDV); vidutiniai maži (8 - <16 EDV); vidutiniai dideli (16 - <40 EDV); dideli (40 - <100 EDV); labai dideli (> =100 EDV).

Mišrūs, vyraujant augalininkystei. Mišrūs, vyraujant žolėdžiams gyvuliams. Mišrūs, vyraujant kiaulėms ir paukščiams. Mišrūs augalininkystės- žolėdžių gyvulių. Mišrūs augalininkystės ir kiaulių-paukščių.