Žmogaus aplinka ir jos poveikis sveikatai konspektas

Žmogaus aplinka ir jos poveikis sveikatai Žmogaus aplinkos ir sveikatos ryšys. Pasaulinė sveikatos organizacija PSO ir aplinkos sveikata. PSO tikslas. Sveikata yra žmogaus būsena , kuriai būdinga fizinės , dvasinės ir socialinės gerovės visuma , ne tik ligų ar pakenkimų nebuvimas. Antropogeninė tarša ir aplinkos keliamo pavojaus kitimai. Sveikatai kenksmingi aplinkos veiksniai ir jų keliama rizika. Genetiniai veiksniai medicinos pagalbos kokybė gyvensenos veiksniai aplinkos veiksniai amžiaus periodas. Biologiniai veiksniai cheminiai veiksniai fizikiniai veiksniai socialiniai veiksniai psichologiniai veiksniai. Rizika yra tikimybė , kad veikiant pavojingam veiksniui individas susirgs ar mirs tam tikru laikotarpiu ar amžiaus periodu. Last. Į cheminių. Kenksmingų fizikinių. Tarp socialinių. Psichologiniai kenksmingi. Cheminiai veiksniai. Fizikiniai veiksniai. Mechaniniai veiksniai. Biologiniai veiksniai. Psichologiniai fiziologiniai veiksniai. Cheminės medžiagos. Fiziniai veiksniai. Psichosocialinių veiksnių poveikis sveikatai. Streso poveikis sveikatai. Aplinkos veiksnių sąlygojamos ligos ir jų profilaktika. Elgsenos ir psichosomatinės hipertoninė išeminė širdies liga lėtinės nespecifinės kvėpavimo sistemos ligos kaulų – raumenų ligos navikinės ligos. Širdies ir kraujagyslių ligas skatinantys rizikos veiksniai. Sveikatą stiprinanti elgsena. Onkologinės ligos ir aplinkos veiksniai. Aplinkos sąlygojamų ligų kontrolė ir profilaktika. Veikla , skirta saugoti sveikatą ir aplinką.

PSO įkurta 1948 m. Ją įkūrė Jungtinių Tautų organizacija siekdama koordinuoti tarptautines pastangas sveikatingumui gerinti. PSO tikslas – sudaryti prielaidas visose pasaulio valstybėse pasiekti tokį sveikatos lygį, kuris užtikrintų gyventojų socialinę ir ekonominę gerovę. Šiam tikslui įgyvendinti buvo sukurta programa Sveikata visiems ir numatyta veikla. Programoje yra dalis, skirta sveikai aplinkai, nekeliančiai rizikos žmonių sveikatai, sukurti. Jos dalys: aplinkos ir sveikatos politika, aplinkos sveikatos vadyba, vandens kokybė, oro kokybė, maisto kokybė ir saugumas, atliekų tvarkymas, žmogaus ekologija ir gyvenvietės, žmonių sveikata darbe.

Biologinių veiksnių grupei yra priskiriamos bakterijos, virusai, parazitai ir kiti organizmai, kurie yra supančioje aplinkoje ir gali sukelti žmonių sveikatos pakenkimus bei infekcines ligas. Infekcinių ligų prevencijai vaikai Lietuvoje yra skiepijami nuo daugelio ligų. Skiepijimas padeda sukelti dirbtinį aktyvų imunitetą, suleidus į organizmą nekenksmingą vakcinos kiekį. PSO siūlo visoms šalims skiepyti vaikus nuo 6 infekcinių ligų (tuberkuliozės, difterijos, kokliušo, poliomielito, stabligės, skarlatinos). Skiepijimų dėka Europoje pavyko sustabdyti daugelio vaikų infekcinių ligų plitimą

Dujų, garų, aerozolio ar skysčio pavidalu gali sukelti ūminius ir lėtinius apsinuodijimus, odos ligas, plaučių pažeidimus, turėti mutageninį ir kancerogeninį poveikį. Dažniausiai nukenčia cheminių gamyklų, galvaninių, dažymo, metalo liejimo cechų bei žemės ūkio įmonių, kuriose naudojami pesticidai ir trąšos, darbininkai. Dėl cheminės taršos kyla apie 50 proc. visų registruotų profesinių ligų Europoje.

Jų sudėtyje kietoji dalelė 0,1-100 μm ir dujinė fazė sudaro aerozolius. Jos gali būti organinės, neorganinės kilmės ar mišrios, gali sukelia lėtinius kvėpavimo takų uždegimus, piktybinius navikus, alergijas, astmą, plaučių sklerozę, apnuodija organizmą. Dažniausiai pažeidžia kvėpavimo sistemą, sukelia profesinius bronchitus, asbestozes, silikozes, metalo koniozes, pneumokoniozes.

Atmosferos slėgio padidėjimas ar sumažėjimas, temperatūros svyravimai ar fizikiniai veiksniai- radioaktyvusis, ultravioletinis ir infraraudonasis spinduliavimas, lazerinis spinduliavimas, elektromagnetiniai laukai, triukšmas bei virpesiai - gali sukelti ūminius ir lėtinius įvairių organizmo sistemų pažeidimus. Dėl jų vystosi profesinė triukšmaligė, kurtumas, vibracinė, spindulinė ir kitos ligos.

Mikroorganizmai (bakterijos, virusai, pirmuonys) ar baltyminės medžiagos gali būti infekcinių, invazijų ar grybelinių ligų priežastimi. Su biologiniais veiksniais susiduria gyvulininkystės įmonių, mėsos kombinatų, dirbtinių pašarų gamybos, farmacijos įmonių, medicinos darbuotojai. Jų sukeltos alergijos, Laimo liga, tuberkuliozė, bruceliozė ir kitos užkrečiamosios ligos dažniausiai kyla žmonėms, nuolat kontaktuojantiems su šių ligų nešiotojais ar sukėlėjais.

Psichoemocinė įtampa sukelia apie 30 proc. visų profesinių ligų. Dėl įtempto, monotoniško darbo ar priverstinės pozos kyla nervų, raumenų pažeidimai, sąnarių ar sausgyslių uždegimai. Dėl jų nukenčia lakūnai, pedagogai, smuikininkai, pianistai, dainininkai, diktoriai, krovėjai.

Nustatyta, kad imuninės sistemos atsparumas ir bendras sveikatos lygis laikinai krenta kritiniais gyvenimo etapais .

Išeminė širdies liga kyla dėl kraujagyslių, maitinančių širdį, susiaurėjimo. Yra daug veiksnių, didinančių pavojų susirgti šia liga: rūkymas, nutukimas, riebus maistas, padidėjęs kraujospūdis ir kt., bet vienas iš pagrindinių veiksnių – stresas. Stresas yra arterinės hipertenzijos, opaligės, neurozių priežastis, gali sukelti vėžines ligas.

Aplinkos sąlygojamų ligų grupei priskiriamos ligos: elgsenos ir psichosomatinės; hipertoninė; išeminė širdies liga; lėtinės nespecifinės kvėpavimo sistemos ligos; kaulų – raumenų ligos; navikinės ligos. Tai su darbu susijusios ligos, nes darbo aplinka ar darbo sąlygos yra vienas iš veiksnių, sukeliančių daugiafaktorines ligas. Kiti veiksniai, tokie kaip buities, gamtinės aplinkos ar kenksmingi gyvensenos veiksniai gali turėti lemiančios įtakos minėtų ligų atsiradimui ir jų progresavimui. Tarp aplinkos sąlygojamų ligų didžiausia dalis tenka širdies ir kraujagyslių ligoms, ir tai atsispindi mirčių struktūroje. Kas antras mirties atvejis būna dėl šių ligų.