Žmogaus baimės

Kiekvienas iš mūsų, turbūt, galėtume teigti, kad mus slėgė ar slegia kažkokia baimė. Galbūt vaikystėje kažko labai bijojome, bet laikui bėgant šios baimės nebeliko, o, galbūt ir atvirkščiai. Vienus baimė kankina dėl galimo sveikatos pablogėjimo, žinant kaip aplinka yra teršiama, o tuo pačiu esame teršiami ir mes ar suvokiant, kad laukiniai gyvūnai su savo ligomis taip pat gali pakenkti mūsų sveikatai, kitus – baimė gali kakinti dėl nesaugumo jausmo. Turima omenyje ne tik fizinį nesaugumą, bet ir dvasinį. Baimių yra pačių įvairiausių, kurios turi įtakos mūsų atliekamiems veiksmams. Kyla klausimas, o kas yra ta baimė? Baimė, mano nuomone, yra žmogaus būsena, kuris iššaukia kažkokį tai kitokį žmogaus elgesį, kurio kartais pats asmuo nepastebi. Žodynai baimės reikšmę aiškina, kad tai yra emocija, kuri atsiranda dėl tikro ar įsivaizduojamo pavojaus ir siekia būtent šio pavojaus išvengti. Baimė atsiranda dar vaikystėje iš savisaugos instinkto. Tokia emocija gali ne tik perspėti apie galimai būsimą pavojų, bet ir padėti ieškoti būdų galimai būsimam pavojui išvengti. Žodyne buvo minimas žodis įsivaizduojamas, tai gali reikšti, jog tas, jus neraminantis pavojus, gali ir neįvykti, tačiau esant šioje būsenoje apie tai dažniausiai nepagalvojame.