A. Mickevičius ir jo kūryba: klausimai ir atsakymai

Baladė „Romantika“ (1821) klausimai ir atsakymai. A. Mickevičius „Odė jaunystei“ klausimai ir atsakymai (1820„Odė jaunystei“. „Romantika“. Poema „Vėlinės“. „Vėlinės“. Poema „Ponas Tadas“. Poema „Diplomatija ir medžioklė“. Mickevičiaus kūrybos reikšmė. Lietuvių romantizmas.

Gimė Naugarduke (dabar Baltarusija). Jo tėvas save laike LDK piliečiu, kildino iš garbingos lietuviškos Mickevičių – Rimvydų giminės. Ir Adomas Mickevičius save vadins lietuviu istorinės Lietuvos prasme. Tai nulėmė norą domėtis krašto istorija, ieškoti joje įkvėpimo kūrybai.

XIX a. lietuvių literatūroje tautinės problemos svarbesnės nei estetinės. Keliamos laisvės, lygybės, valstybės atgaivinimo idėjos. Svajojama apie Lietuvos ir Lenkijos valstybės atkūrimą, oficialiu jos ženklu laikoma lenkų kalba. Talentingiausias jos kūrėjas buvo Adomas Mickevičius.

VU buvo svarbi lenkų ir lietuvių romantizmo mokykla. Čia nuo 1815 m. studijavo Adomas Mickevičius. Ketveri studijų metai turėjo didelę įtaką poeto asmenybės formavimuisi ir talento brendimui. 1817 m. studentai įkuria Filomatų draugiją (Mokslo mylėtojų, domėjosi istorija, svajojo skleisti švietimą), jos nariu buvo ir Mickevičius. VU veikė ir Filaretų (Doros mylėtojų) draugija.

1820 m. paskiriamas mokytojauti į Kauną. Skurdi aplinka jį slėgė. Mirė mama, tais pačiais metais išgyvena romantiškai nelaimingą gilią meilę Marilei Vereščak – turtingo provincijos bajoro dukrai. 1821 m. ji išteka. Ši tema nuolat iškildavo jo kūryboje. Iš Kauno važinėjo į Filomatų draugijos susirinkimus Vilniuje, siųsdavo draugams laiškus. Tuo sunkiu laiku parašė kūrinius „Odė jaunystei“ ir „Romantika“.

1822 m. išėjo pirmasis eilėraščių rinkinys „Poezija“ – ši data laikoma romantizmo Lietuvoje pradžia.

1823 m. parašo poemą „Gražina“. Caro valdžia susekė Filomatų ir Filaretų draugijas. Suimti jos nariai, tarp jų ir Adomas Mickevičius, šešis mėnesius buvo kalinami Vilniaus Bazilijonų vienuolyne. Buvo kaltinami kaip slaptos politinės priešvalstybinės organizacijos dalyviai. 1824 m. ištremtas iš Lietuvos be teisės į ją sugrįžti. Išvyko į Sankt Peterburgą, kur susipažino su būsimais dekabristais. Rašytojui artimos jų idėjos – atsikratyti caro vienvaldyste, panaikinti baudžiavą.

Gyvendamas Rusijoje parašo ir poemą „Konradas Valenrodas“ (1828).

1829 m. jam buvo leista išvykti į Europą, kur gyveno iki mirties. Čia išgyvena dar vieną kūrybinio pakilimo laikotarpį. 1832 m. Dresdene per keletą savaičių parašo „Vėlinių“ III dalį, 1834 m. baigia poemą „Ponas Tadas“.

Europoje kylantys nacionaliniai judėjimai įtraukia ir poetą. Vyksta į Italiją, Turkiją, kur telkia legionus kovoti už laisvę. Kaip ir Baironui Graikijoje, Mickevičiui Konstantinopolyje likimas buvo negailestingas – susirgo cholera ir mirė. Iš pradžių palaidotas Paryžiuje, bet perlaidotas karališkoje Vavelio pilyje Krokuvoje. Taip pripažintas išskirtinis poeto talentas.

Literatūros tyrinėtoja I. Kanišauskaitė rašo, kad lyrinės baladės terminą pirmieji pavartojo romantikai. Kas rodo, kad ši baladė lyrinė? Iš ko galima spręsti, kad šis tekstas turi ir epinio kūrinio bruožų?

Plėtoti siužetinę liniją padeda baladės veikėjai. Įvardykite juos.

Kūrinio prasminę ašį sudaro pagrindinės veikėjos – mergaitės – istorija. Apibendrintai apibūdinkite veikėjos išgyvenimus ir įvardinkite juos sukėlusią priežastį.

Karusios mylimasis miręs, nori būti kartu su juo, išgyvena jo mirtį.