Justino Marcinkevičiaus kūryba: klausimai ir atsakymai

Justino Marcinkevičiau kūryba: klausimai ir atsakymai.

Liepsnojantis krūmas – sakralią prasmę turintis Biblijos vaizdinys. „Išėjimo knygoje“ (sk. „Degantis krūmas“) rašoma, kad Mozei Viešpaties angelas pasirodė (kt. pats Viešpats apsireiškė) degančio krūmo ugnies liepsnoje.

(pasakojama apie Dievo apsireiškimą Mozei prieš atliekant žygdarbį – išvedant žydų tautą iš vergijos: Mozė žiūrėjo nustebęs į degantį krūmą, nes krūmas skendo liepsnose, bet nesudegė.)

3. Suraskite pirmame ir antrame posmeliuose dvi asociacijas, sukuriančias gilią potekstę. Apibendrinkite ir parašykite, kokią prasmę jos sukuria (atspindi lyrinio subjekto situaciją, nuotaiką ar kt.). Argumentuokite remdamiesi kultūriniu kontekstu.

1. Nusakykite, kas dominuoja eilėraščio pradžioje – gamtos vaizdas ar lyrinio subjekto refleksija. Atsakymą pagrįskite dviem skirtingais argumentais (turinio ir stiliaus).

4. Suraskite ketvirtame ir penktame posmelyje dvi citatas, sukeliančias asociacijų su žymiu tautosakos kūriniu. Pakomentuokite jų prasmę remdamiesi šiuo kūriniu ir rašytojo biografiniu kontekstu.

Pasakoje „Eglė, žalčių karalienė“ balta pieno puta – vilties/ gyvybės alegorija, o kraujas ant dalgių – mirties/agresijos alegorija - broliai dalgiais užkapojo Eglės vyrą Žilviną.

4. Įvardykite pasaulėžiūrą, kurią atspindi šie žodžiai: „Atrodo – gyveni./ Atrodo – visuose.“ Suformuluokite ir parašykite išvadą, kuo ypatingas mokytojo darbas.

Pirmasis Just Marcinkevičiaus mokytojas A. Garmus supažindino su žemės ūkio darbais, skatino skaityti, kurti (mokiniai leido žurnaliuką, kuriame buvo ir pirmieji Just. Marcinkevičiaus kūrinėliai). Mokytojas mirė tremtyje.

1. Pasamprotaukite, kodėl pirmosios lietuviškos knygos garbei skirtą kalbą poetas Just. Marcinkevičius pradeda būtent šiais žodžiais: „Palaiminta ranka, glostanti vaiko galvą, laikanti knygą arba tiesianti ją – kaip duoną – kitam.“

Savonarola Florencijoje smerkė dvasininkų ir turtuolių nedorovingumą, simpatizavo paprastiems žmonėms/ pasisakė už demokratines valdymo formas/ sakė, kad bažnyčia turi atsisakyti turtų./ Bažnytinė valdžia ne kartą jam draudė pamokslauti, siūlė tapti kardinolu, bet Savonarola atsisakė. Jis neatsisakė savo pažiūrų, todėl buvo suimtas ir nužudytas po kankinimų inkvizicijos, kūnas sudegintas.

7. Suformuluokite ir parašykite humanistinę idėją remdamiesi šiais Mažvydo žodžiais: „<...> man atrodo,/ Kad ne tikėjimas svarbu, ne maldos,/ O tai, kiek žmogui gero padarai.“

1. Apibūdinkite draminį laiką ir situaciją. Remdamiesi kūrybos kontekstu pagrįskite teiginį, kad draminis laikas ir situacija padeda sukurti išsamesnį Mažvydo paveikslą.

Abraomo Kulviečio (ne anksčiau kaip 1541 m.) įsteigta mokykla, kurioje mokiniai buvo ne tik mokomi, bet ir išlaikomi. Tai buvo pirmoji Lietuvoje pasaulietinė kolegija, arba aukštesniojo tipo mokykla. (Ji laikoma ir pirmąja protestantizmo institucija LDK.) Manoma, kad Mažvydas joje mokėsi, gal net dėstė.

1. Remdamiesi kūrinio kontekstu apibūdinkite šio fragmento veiksmo erdvę ir aplinkybes. Remdamiesi literatūros žiniomis (M. Mažvydo biografija) įvertinkite, ar aplinkybės istorinę realybę.

Veiksmo erdvė – Domininkonų vienuolyno požemiai. Juose įkalintas, kankintas Mažvydas, nes buvo protestantas (liuteronas), herojus apkaltintas erezija, nes protestavo prieš vargšų išnaudojimą/ socialinę prievartą.

Yra žinoma, kad Mažvydas vėliau nei kiti žymūs protestantai (Kulvietis, Zablockis, Rapolionis) pasitraukė iš Lietuvos, todėl nukentėjo už savo religines pažiūras – Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui skirtą laišką Mažvydas pasirašo kaip pirmasis kankinys.