AB „Auga group“ veiklos analizė

Įvadas. AB „Auga group“ veiklos analizė. Veiklos ekonominio efektyvumo analizė. Trumpalaikio turto analizė. Pelno analizė. Išlaidų analizė. Pelningumo analizė. Mokumo analizė. Darbo išteklių analizė. Bankroto galimybės diagnozavimas. Išvados. Literatūra. Priedai.

Darbo tikslas - išanalizuoti AB „Auga group“ finansinės veiklos būklę.

„Auga group“ ilgalaikį turtą analizuojamu laikotarpiu sudaro nekilnojamas turtas, įranga, įrengimai, investicinis turtas, investicijos į dukterines įmones, nematerialus turtas, ilgalaikės gautinos sumos. Atidėtojo pelno mokesčio turtas, biologinis turtas bei investicijos, skirtos parduoti. Matoma, kad didžiąją dalį įmonės ilgalaikio turto visu analizuojamu laikotarpiu sudaro nekilnojamas turtas, įranga, įrengimai, mažiausią – atidėtojo pelno mokesčio turtas ir nematerialus turtas. Per visą analizuojamą laikotarpį, investicinis turtas, investicijos į dukterines įmones bei investicijos, skirtos parduoti, nukrito 8709 Eur. Taip pat, galima pastebėti, kad atidėtojo pelno mokesčio turto ir nematerialiojo turto suma turėjo tendenciją kasmet didėti po beveik 30 proc. Didelį svyravimą galima matyti tarp ilgalaikių gautinų sumų visu analizuojamu laikotarpiu. 2015 m. šios sumos siekė 377 Eur, o 2016 m. šoktelėjo net iki 2599 Eur. Sekančiais metais ilgalaikės gautinos sumos, galima sakyti, vėl grįžo į 2015 m. rezultatą, t.y. 286 Eur.

Visu analizuojamu laikotarpiu „Auga group“ ilgalaikio turto didžiąją dalį (vidutiniškai 85,9 proc. viso ilgalaikio turto) sudarė nekilnojamas turtas, įranga bei įrengimai. Didelį skirtumą galima pastebėti tarp investicinio turto, investicijų į dukterines įmones, investicijų, skirtų parduoti, akirtingu laikotarpiu. Pavyzdžiui 2015 m. šis turtas sudarė 9 proc. viso įmonės ilgalaikio turto, o 2016 m. nesudarė net 1 proc., t.y. tik 0,33 proc. 2017-aisiais šis turtas pakilo iki 1,2 proc., bet per visą laikotarpį liko nukritęs net 8 proc. Kalbant apie biologinį turtą, 2015 m. šis turtas sudarė 6 proc. viso įmonės ilgalaikio turto, 2016 m. pakilo 10,7 proc., o sekančiais metais dar papildomai 3,7 proc.

Mažiausia aktyvioji materialiojo turto dalis buvo 2015 m. 2016 m. ji pakilo 0,04 ir pasiekė aukščiausią tašką visu analizuojamu laikotarpiu. 2017 m. aktyvioji materiojo turto dalis šiek tiek nukrito, t.y. 0,02. Galima teigti, kad 2015 m. buvo neefektyviausiai naudojamas įmonės turtas, nes pridėtinę vertę kūrė mažesnė turto dalis, nei pastaraisiais metais.

Atnaujinimo koeficientas 2015 m. buvo 0.594. Per metus šis rodiklis nukrito 0,011. 2017 m. šis rodiklis buvo didžiausias visu analizuojamu laikotarpiu – 0,0649. Per šį laikotarpį atnaujimo keficientas pakilo 0,0055.

Likvidavimo rodiklis – tai finansinis rodiklis, matuojantis įmonės mokumą trumpuoju laikotarpiu (finansinį likvidumą). Matoma, kad 2015 m. šis rodiklis buvo didžiausias – 0,0079. Per visą analizuojamą laikotarpį šis rodiklis nukrito 0,0029, staigiausias nuosmukis buvo 2017 m., kuomet likvidavimo koeficientas nukrito 0,0057.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo koeficientas 2015 m. buvo 0,069. Sekančiais metais jis paaugo 0,01, o 2017 m. laikėsi, galima sakyti, toks pats kaip ir 2016 m., t.y. 0,08.

Ilgalaikio materialiojo turto tinkamumo koeficientas 2015 m. buvo 0,931, sekančiais metais jis buvo kiek žemesnis, t.y. 0,921. O 2017-aisiais jis išliko labai panašus kaip ir 2016 m., t.y. 0,92.