Agresijos pasireiškimo budai

Darbo tikslas – ištirti 12 – 18 metų paauglių agresijos pasireiškimo būdus mokykloje.

Tiriamoji populiacija – Kauno miesto J.Urbšio vidurinės mokyklos 12 - 18 metų moksleiviai.

Tyrimo atlikimas – apklausa vyko J.Urbšio vidurinėje mokykloje, balandžio mėnesį.

Kaip minėta, mokiniai įvairiai supranta agresiją, tačiau dauguma apklaustųjų agresiją įvardija kaip mušimąsi (19%) ar smurtą prieš kitus (16%). Nemaža dalis respondentų agresiją supranta kaip pyktį (11%), noras pakenkti kitiems (10%) ir tik maža dalis agresiją įvardija bendru žodžiu „žiauru“ (2%), ar tiesiog nežino (5%) kaip apibendrinti.

Apibendrinant, galima teigti, jog su fizine agresija paaugliai labai retai susiduria, tačiau iš ankščiau pateiktų duomenų galime matyti, jog mokiniai dažniau susiduria daugiau su emocine agresija ir jiems tai yra žymiai aktualesnė nei fizinė agresija.

Gauti duomenys rodo, jog dauguma paauglių į mušimą atsako mušimu, tai reiškia į išreikštą agresiją jie reaguoja agresyviai. Kaip matyti vėlyvojoje ir ankstyvojoje paauglystėje, tiek mergaitės, tiek berniukai į mušimą dauguma atsako tuo pačiu. Vėlyvojoje paauglystėje 36% mergaičių ir 24% berniukų pripažino retai į mušimą atsakantys tuo pačiu. Tuo tarpu vėlyvojoje paauglystėje, kaip matyti vaikinai labiau linkę atsakyti tuo pačiu nei merginos (33% vaikinų dažnai ir 34% merginų pripažino niekada neatsakančios tuo pačiu).Viduriniajame tarpsnyje merginos labiau linkusios į mušimą atsakyti tuo pačiu nei vaikinai.

Apibendrinant galima įžvelgti, jog viduriniojoje paauglystėje mokiniai labiau linkę susidurti su emocine agresija nei ankstyvojoje ar vėlyvojoje paauglystėje. Kaip matyti iš gautų rezultatų, emocinė agresija yra aktualiausia paauglių tarpe ir ji pasireiškia gana dažnai, ypatingai 14 – 15 m. paaugliams, nes pagal K.A.Trimaką (1997), šiame laikotarpyje paaugliams būdingas didelis energingumas ir savęs tapatumo ieškojimas.

Kaip matome, iš ankščiau pateiktų duomenų apie fizinę agresiją, ir dabar - apie emocinę agresiją, galima daryti išvadas, jog dauguma paauglių į agresiją linkę atsakyti agresija. Kaip teigia daugelis mokslininkų (K.Lorenzas, A.Suslavičius, G.Novaitis, R.Campbell, R.Žukauskienė, D.Myers ir kiti), agresija pirmiausia pasireiškia ginant ar realizuojant individo interesus. Todėl vienų agresija pasireiškia kaip puolamoji, o kitų kaip gynybinė.

Gauti duomenys rodo, jog 67% respondentų visiškai nėra susidūrę su reketu. 17% - pripažino, jog labai retai, 11% - retai ir tik keli paaugliai pasisakė, jog susiduria dažnai (4%). Su reketu, kaip pastebėta daugiau paaugliai susiduria viduriniosios paauglystės tarpsnyje.

Gauti duomenys rodo, jog 12 – 13 m. paauglių 47% teigia, jog nėra atsikalbinėję su mokytojais, o kitų paauglystės amžiaus tarpsnių mokiniai linkę daugiau atsikalbinėti su mokytojais. Viduriniosios paauglystės mokiniai pasižymi didesniu atsikalbinėjimu, nei vėlyvojoje ar ankstyvojoje paauglystėje. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, 16 – 18 m. paauglių dauguma atsikalbinėja prieš mokytojus retai (25%) arba labai retai (34%).

Nors daugelis mokinių yra linkę atsikalbinėti su mokytojais, bet dauguma mokinių (36%) vis dėlto linkę išsiaiškinti nesutarimus tarpusavyje. Kita dalis paauglių pripažino, jog supyksta ir nusileidžia mokytojams (19%) ar tiesiog niekaip nesprendžia nesutarimų (11%). Nedidelė dalis mokinių ieško kompromisų (13%) ar tiesiog atsikalbinėja su mokytojais (7%). Tik 14% mokinių teigė, jog nėra turėję nesutarimų su mokytojais.