Albertas Einšteinas yra sakęs: „Jei norite, kad jūsų vaikai būtų protingi, skaitykite jiems pasakas.“ Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, pasamprotaukite, kokios išminties mokoma pasakose

10 klasės kalbėjimo potemė 2016 m. Literatūra 1 potemės pavyzdys su išplėstiniu planu, šaltiniais. Potemė apie Albertą Einšteiną ir pasakas. Kokios išminties mokoma pasakose?

1. Albertas Einšteinas yra sakęs: „Jei norite, kad jūsų vaikai būtų protingi, skaitykite jiems pasakas.“ Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, pasamprotaukite, kokios išminties mokoma pasakose.

Pasakos – tai nedideli, pamokomo turinio epiniai kūriniai, nestokojantys stebukliškumo, todėl svarbiausi jų skaitytojai yra vaikai. Pasakos – vieni pirmųjų tekstų, su kuriais susipažįsta vaikai. Iš pradžių jas girdi skaitomas tėvų ar darželyje, vėliau, jau patys mintyse iš raidžių dėliodami skiemenis, o iš jų – žodžius, taip pat susiduria su pasakomis. Pasakos – iš pažiūros nesudėtingi tekstai, tačiau paprastoje savo kalboje pasaka talpina viso pasaulio išmintį, išaukština pamatines vertybes (gerumą, teisingumą) ir nuvertina tai, kas laikina (išorinį grožį). Pasakos vaikus patraukia savo neįprastumu, magiškumu, stebuklais, kartais kiek šiurpokais paveikiais vaizdais, todėl didina jų kūrybiškumą, fantaziją. Jos ilgai (o kartais net ir suaugus) yra svarbus kultūrinis aspektas, formuojantis jų individualų pasaulį ir apsiskaitymą. Temos pavadinime minima fiziko, iš pažiūros nieko bendra su literatūriniu skaitymu neturinčio, Alberto Einšteino mintis apie ryšį tarp vaikų protingumo ir pasakų.

Šioje kalboje su Einšteino mintimi, kad jei norime, jog vaikai būtų protingi, jiems reikia skaityti pasakas, nedvejodamas (-a) sutiksiu. Pasamprotausiu, kuo pasakos vaikams naudingos ir svarbiausia – kokios kasdienės ir gilesnės išminties jos juos moko. Remsiuosi konkrečiais klasikinių pasakų vaikams pavyzdžiais ir savo, kaip skaitytojo (-os), patirtimi.