Albertas Einsteinas

1921886 metais tik iš antro karto įstojo į federalinį šveicarijos politechnikos universitetą ciuriche, kurį 1900 metais baigė, o 1901 metais gavo šveicarijos pilietybę.

Po universiteto baigimo a. Einšteinui nepavyko rasti dėstytojo darbo, todėl jis įsidarbino šveicarijos patentų biure, kur 1905 metais išspausdino keletą straipsnių, kuriuose suformulavo specialiąją realiatyvumo teoriją, paaiškino fotoelektrinį efektą, brauno judėjimą bei žymiąją energijos lygtį e=mc².

Po šių darbų, einšteinas greitai tapo vienu žymiaisių mokslininkų, pradėjo dėstytojauti berne, vėliau prahoje, berlyne.

1915 metais einšteinas papildė reliatyvumo teoriją, papildydamas erdvę ketvirtu matmeniu - laiku, tuo pačiu paaiškindamas gravitaciją erdvėlaikio iškreipimu.

Nacistams atėjus į valdžią vokietijoje, eišteinas persikėlė į jav, kur toliau dirbo mokslinį darbą, čia 1955 balandžio 18 ir mirė.

Specialioji reliatyvumo teorija - pirmoji iš reliatyvumo teorijų, 1905 metais aprašyta alberto einšteino straipsnyje apie judančių kūnų elektrodinamiką . Šios teorijos pagrindinis teiginys - kad kiekvienam stebėtojui šviesos greitis vakume yra vienodas visomis kryptimis ir nepriklauso nei nuo šaltinio, nei nuo stebėjojo judėjimo greičio. Iš to daroma išvada, kad kuo greičiau objektas juda, tuo lėčiau jam eina laikas, tuo objektas sunkesnis darosi ir jo tiesiniai matmenys, nejudančio stebėtojo atžvigiu, darosi mažesni. O judant šviesos greičiu, laikas sustotų visai. Taip pat einšteinas teigė kad jokiais bandymais sistemos viduje nagalima nustatyti skirtumo tarp judėjimo iš inercijos irteorija vadinama specialiąja, nes joje ignoruojama gravitacija, bendroji reliatyvumo teorija papildo šią teoriją, paaiškinant gravitaciją.

Bendroji reliatyvumo teorija - viena iš alberto einšteino aprašytų reliatyvumo teorijų, patikslintas specialiosios teorijos variantas, paaiškinantis gravitaciją. Bendroji reliatyvumo teorija aprašyta 1915 metais, praėjus 10 metų po specialiosios teorijos aprašymo. Ji sujungią erdvę ir laiką į vieną keturmatį erdvėlaikį, kuris yra masyvių objektų iškreipiamas, taigi šiuo iškreipimu paaiškinama gravitacija. Pagal šią teorija laikas gravitaciniame lauke eina lėčiau negu už jos ribų. 30 paskutinių savo gyvenimo metų einšteinas stengėsi sukurti teoriją, kuri apjungtu visas žinomas jėgas. Tačiau šiam darbui jam pritruko laiko. Praėjus beveik 50 metų po jo mirties, jo svajonė atrodo išsipildė.