Alkoholis mityboje: poveikis organizmui, apsinuodijimas alkoholiu

Įvadas. Alkoholis. Alkoholio poveikis organizmui. Alkoholio apsinuodijimas. Visa tiesa apie alų. Išvados. Literatūros sąrašas.

Darbo aktualumas. Senovėje alkoholio vartojimas buvo būdingas tik vyrams, nes buvo laikoma, kad svaigiųjų gėrimų vartojimas buvo tik jų pareiga, bet šiandieniniame pasaulyje galima pamatyti, kad alkoholiu svaiginasi ne tik vyrai, bet ir moterys bei paaugliai. Jauni žmonės alkoholį pradeda vartoti vis ankstesniame amžiuje, atsiradus bet kokiai progai ir esant tokiai situacijai, galima daryti prielaidą, kad šis stiprusis gėrimas visada lydi ir lydės visuose žmogaus gyvenimo etapuose – nuo gymimo iki pat mirties. Dažniausios alkoholio vartojimo priežastys yra džiaugsmas ir skausmas, tačiau ne visi susimąsto apie tai, kad stipriųjų gėrimų piknaudžiavimas yra vienas iš didžiausių problemų, kuris sukelia labai daug žalos žmogaus organizmui. Dažnas geriantis asmuo alkoholio vartojimą mato, kaip galvos apsvaigimą ar gero jausmo antpludį, kuris kitą dieną dings, tačiau tai yra žalingas poveikis organizmui ir sveikatai, kuris gali sukelti tam tikras ligas, pakenkti žmogaus sveikatą senatvėje, kai jo gyvenimas trumpėja kartu su alkoholio vartojimu, o taip pat gresia ir apsinuodijimas. Tačiau tik retas žmogus gali prisipažinti, kad yra priklausomas nuo alkoholio ir tai yra didžiausia visuomenės problema, nes alkoholikais tapę žmonės atsisako savo artimiausių žmonių, jų pagalbos dėl mažiausio alkoholio lašelio. Tad, šiame darbe yra siekiama apibūdinti alkoholio samprata, jo daromą žalą žmogaus organizmui, kokias ligas jis sukelia ir kas atsitinka, kai yra apsinuodijama alkoholiu.

Darbo tikslas – išsiaiškinti, kokį poveikį daro alkocholio vartojimas žmogaus orgnanizmui.

Darbo problema – žmonės, žinodami alkoholio daroma žalą organizmui, toliau jį vartoja.

Alkoholis – stiprus, svaiginantis, žmogui nuodingas gėrimas, kuris daro blogą poveikį jo sveikatai ir organizmui, kitaip dar vadinamas kaip slopinanti psichoaktyvioji medžiaga. Alkoholio stiprumas yra labai skirtingas, kadangi jų gėrimai taip pat skiriasi. Silpnieji gėrimai, tokie kaip vynas ar alus, turi 3-19 proc. stiprumo, o stipresni gėrimai, tokie kaip degtinė ar brendis, turi 40 proc. ar daugiau koncentracijos.

Kiekvienam asmeniui alkoholio poveikio stiprumas yra skirtingas. Jis priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės, kūno masės, gėrimo rūšies vartojimo, alkoholio tolerancijos lygio ar jo ilgalaikio vartojimo. Mažas ir vidutinis alkoholio vartojimo kiekis padeda sukelti atsipalaidavimo jausmą, žmogui mažėja drovumas, tad jam darosi yapč lengviau bendrauti su kitais asmenimis. Didesni alkoholio vartojimo kiekiai sukelia galvos svaigimą, pykinimą, žmogui pasidaro sunku kalbėti, nes sutrinka jo kalba, pradeda sunkiau suvokti aplinką, kur jis randasi, pasikeičia žmogaus elgesys su kitais asmeninimis (vieniems – meilės priepuoliai, kitiems – smurtas), o kitą dieną, kai žmogus jau išsiblaivo, kovoja su bloga savijauta, kitaip dar vadinamos pagiriomis. Jei žmogus perdozuoja alkoholio, tai jam pasireiškia tokie simptomai, kaip sąmonės sutrikimas, apalpimas, sunkus orientavimas aplinkoje, sąmonės sutrikimai. Dar yra ir tokių atvėjų, kai perdozavimas baigiasi mirtimi.