Antidepresantų poveikis vyrams ir moterims - efektyvumas ir šalutiniai efektai

Antidepresantų poveikis vyrams ir moterims - efektyvumas ir šalutiniai efektai. Įvadas. Dėstymas. TCA. SSRI. MAO. Šalutiniai efektai. Išvada.

2015m. daktaras ir profesorius Ranji Cui skiltyje „A Systematic Review of Depression“ apibūdino depresiją kaip dažną psichinės sveikatos sutrikimą, galintį paveikti tiek psichinę tiek fizinę sveikatą. Pasak jo, pagrindiniai depresijos simptomai yra: sumažėjęs susidomėjimas įprasta veikla, nemiga, nesugebėjimas džiaugtis gyvenimu, ir net mintys apie savižudybę. Depresija šiais laikais yra paplitusi daugelyje pasaulio šalių ir ši liga yra žinoma kaip itin neigiamai veikianti gyvenimo kokybę. Manoma, kad daugiau nei 264 milijonai žmonių pasaulyje kenčia nuo depresijos (PSO 2017m. duomenimis). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tai įvardijo kaip vieną didžiausių veiksnių prisidedančių prie visuotinės negalios. Journal of Psychiatric Research paskelbtame darbe apie depresijos tendencijas 1990m. – 2017m. ištyrus 195 šalis skirtinguose regionuose nustatyta, kad depresijos atvejų padaugėjo beveik 50% - nuo 172 milijonų 1990m. iki 258 milijonų 2017m. Nepaisant depresijos apipynusios stigmos, jog tai nepatenkintų paauglių liga ar dėmesio trokštančių individų išsigalvojimas pasaulinės tendencijos rodo, jog depresija apima ne tik skirtingas amžių, pajamų grupes, bet ir skirtingus regionus. Tai lėmė stabilų depresijos sukeltų mirčių skaičiaus didėjimą ir pagal 2017m. duomenis savižudybė buvo 14 dažniausia mirties priežastis pasaulyje. Nepaisant amžiaus, pajamų ar gyvenamojo regiono buvo pastebėta dar viena labai įdomi tendencija – vyrų ir moterų sergamumas depresija. Tame pačiame prieš tai minėtame tyrime stebima, jog moterų depresijos dažnis tiek 1990m., tiek 2017m. buvo didesnis nei vyrų. Tai, žinoma, galima priskirti didesniam moterų susirūpinimui savo psichine sveikata ir lyčių stereotipams šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau yra daug tyrimų aprašančių skirtingą lyčių biologinę, cheminę organizmo sandarą bei aplinkybes lemiančias skirtingus depresijos dažnius tarp lyčių. Keli iš tirtų kriterijų šiai tendencijai paaiškinti yra aprašyti Christine Kuehner Lancet Psychiatry 2016 straipsnyje „Why is depression more common among women than among men?“. Šiame veikale aprašyti tam tikri psichologiniai (neurotiškumas, bloga nuomonė apie save ir savo išvaizdą), aplinkos (seksualinė prievarta, smurtas vaikystėje, stresas) ir, svarbiausi šiam darbui, biologiniai veiksniai: genetiniai veiksniai (pvz., su serotonino transporteriu susietoje polimorfinėje srityje (5-HTTLPR) aptiktas polimorfizmas turintis ilgą arba trumpą alelio variantą. Trumpas alelio variantas sumažina 5-HTT geno transkripcijos efektyvumą, tokiu būdu sumažinant 5-HTT funkciją. Tyrimai parodė, kad trumpojo alelio nešiotojai yra ypač jautrūs besivystančiai depresijai. Tyrimai nustatė, jog trumpasis alelis yra dažniau randamas moterų nei vyrų genotipuose), hormonai (ypač menopauzės ar pogimdyviniu laikotarpiu) bei fiziologinis atsakas į stresą, kurie galėtų lemti didesnį moterų imlumą sirgti depresija. Pastebint, jog keli iš šių veiksnių yra susiję su vyrų ir moterų organizmų sandaros ir veikimo ypatumais galima spėti, jog vyrų ir moterų organizme depresiją sukelia skirtingi veiksniai ar cheminės reakcijos. Tai gali lemti skirtingą ligos pasireiškimą ir taip pat gali pateikti įžvalgų į skirtingą depresijos gydymo efektyvumą ir šalutinius efektus. Depresijai gydyti dažniausiai yra naudojami antidepresantai – tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos – tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kitos (privatuspsichiatras.lt). Šiame darbe pabandysiu apibūdinti kelių iš dažniausiai vartojamų antidepresantų: triciklių antidepresantų (TCA), selektyvių serotonino rezorbcijos inhibitorių (SSRI) ir monoaminooksidazės (MAO) inhibitorių veikimo mechanizmus ir palyginti jų poveikio bei šalutinių reiškinių skirtumą skirtingoms lytims.