Aukštuomenės tarpukario linksmybės
Aukštuomenės vakarėliai; Kiek vakarėlis kainuodavo moterims? O kiek vakarėlis kainavo vyrui? Žymiausi atlikėjai Šokių eikštelės etiketo taisyklės.
Tradicijos rengti prabangius vakarėlius atkeliavo iš Vakarų Europos, kur tokios šventės vykdavo jau senų senovėje. Lietuvoje didžiausi vakarėliai vyko Laikinojoje sostinėje – Kaune, kur netrūko nei tinkamų salių vakarėliams, nei kitų pramogų vietų. Aukštuomenė itin mėgo operą ir baletą, todėl į Kauną plūdo įvairiausių užsienio šalių artistai, o salės būdavo pilnut pilnutėlės.
Pokylių dalyviai traukė ne tik prastuomenės dėmesį, bet ir žurnalistus, o patekti į Karininkų Ramovėje rengiamą balių buvo tikrai nelengva. Čia rinkosi Vyriausybės nariai, diplomatai, meno ir kultūros atstovai, verslininkai ir net pats valstybės prezidentas Antanas Smetona. .
Vienai suknelei reikėdavo bent 5 metrų šilko, už kurį reikėdavo pakloti bent jau porą šimtų litų. Vidutiniškai siuvėjo įkainiai prasidėdavo nuo 60–70 Lt. Batelius galima avėti ne vieną kartą, o jų kaina buvo ne mažesnė nei 40–50 Lt. Vėliau ponios pradėvėtą apavą padovanodavo tarnaitėms. Pridėjus šilkines kojines, pirštines, kvepalus ir kitas grožio priemones bei kirpimo paslaugas, vienas vakarėlis moteriai galėjo atsieiti bent jau 500 Lt.
Vyrams tekdavo pakloti bent jau 500 Lt. Kelnės, marškiniai galėjo būti naudojami taip pat ne vieną kartą, tačiau jų skalbimas kainavo 10 Lt.
