Antikos politikos ir teisės palikimas skaidrės

Antikos politikos ir teisės palikimas. Antikos laimėjimai. Senovės Graikijos laimėjimai. Tačiau Aristotelis nebuvo demokratijos gerbėjas. Senovės Graikijoje sukurtos valstybės valdymo formos. Senovės Romos laimėjimai. Antikos laimėjimų tęstinumas. Demokratija. Trijų luomų struktūra. Romėnų teisė. Informacijos šaltiniai.

Graikų filosofas Platonas (V – IV a.pr. Kr.) bandė apibūdinti idealią valstybę. Jo manymu, tinkamai tvarkomos valstybės požymis yra stabilumas. Jį turi garantuoti trijų luomų struktūra. Pastarąją privalo sudaryti valstybę išlaikantys darbininkai, saugantys kariai ir valdantys filosofai.

Didžiausias graikų įnašas į pasaulio istoriją – įvairių tipų valdžia. Aristorelis (IV a. pr. Kr.) apibrėžė pagrindinius valstybės politinius režimus. Svarbiausias jų – demokratija. Jos pavyzdžiu tapo Atenų polis. VI – Va. pr. Kr. Šiame graikų polyje įsitvirtinęs politinis režimas buvo pagrįstas lygiomis piliečių teisėmis dalyvauti valstybės politiniame gyvenime, galimybe rinkti valstybės pareigūnus ir patiems būti išrinktiems, žodžio laisvė.

“Dvylikos lentelių įstatymai” (451 – 450 m. pr. Kr.), kodifikavę romėnų paprotinę teisę ir taip garantavę vienodų teisės normų taikymą Romos gyventojams patricijams ir plebėjams. Juose įtvirtinti ir šiuo metu plačiai taikomi civilinio proceso nuostatų ir institutų pradmenys.

Romos monarchiją VI a. pr. Kr. pakeitė respublika. Jos laikais (VI – I a. pr. Kr.) Romoje buvo garantuotas piliečių dalyvavimas valstybės valdyme ir valdžios institucijų renkamumo principas bei nuolatinė kaita.

Erų sandūroje susidariusi Romos imperija apribojo, o galiausiai galutinai panaikino piliečių dalyvavimą valstybės valdyme.

Apšvieta Prancūzijoje XVII a. viduryje įsitvirtino absoliutizmas – monarchijos forma, kai valdovo galios neriboja joks luomų atstovų susirinkimas, įstatymų leidžiamoji institucija ar konstitucija.