Aplinkos veiksnių analizė
Organizaciją supanti aplinka analizuojama dviem aspektais – bendroji ir specifinė aplinka. Galima išskirti 4 aplinkos elementus. Organizacijos situacijos analizės etapai ir tyrimo metodai. Atliekant išorinės aplinkos analizę paranku naudoti PEST metodą. Išorinės aplinkos veiksniai PEST metodu. Pagal Strateginio planavimo metodiką. aplinkos analizė (PEST analizė). M. Porterio penkių konkurencinių jėgų modelis. Porterio penkių jėgų modelis. M. Porterio deimanto modelis. M. Porterio deimanto modelis pramonės konkurencingumui vertinti. Vidaus situacijos analizė. Vidinės situacijos analizės komponentai, lemiantys strateginį pranašumą. Vertės grandinės modelis. Gana populiarus vidaus veiksnių analizės metodas – vadinamas 7 – “S” modelis. Vidinės aplinkos elementai. Išoriniai aplinkos elementai. Aplinkos analizės kontroliniai klausimai. Svarbiausių sėkmės veiksnių nustatymas.
Organizaciją supanti aplinka analizuojama dviem aspektais – bendroji ir specifinė aplinka.
Aplinka gali: pozityviai stimuliuoti organizacijos funkcionavimą, plėtimąsi, vystymąsi; neturėti jokios įtakos organizacijos gyvavimui ir veiklai; varžyti organizacijos veiksmus, ar netgi ją ardyti, vienaip ar kitaip kenkti.
Išorinių jėgų ir tendencijų nustatymas. Sudėtingumo ir rizikos įvertinimas. Įtakingų veikėjų ir institucijų identifikavimas. Konkurencinio pranašumo nustatymas.
Galima išskirti 4 aplinkos elementus:.
Atliekant išorinės aplinkos analizę paranku naudoti PEST metodą.
Išorinės aplinkos veiksniai PEST metodu.
Pagal Strateginio planavimo metodiką aplinkos analizė (PEST analizė).
Teisiniai veiksniai – teisinė sistema, reglamentuojanti valstybėje veikiančių subjektų veiklą, organizacijai gali daryti įtaką, kaip ir visoms kitoms organizacijoms. Tai bendrieji įstatymai, ribojantys ir reguliuojantys organizacijos veiklą, mokesčių sistema, skatinanti arba trukdanti plėtoti tam tikrą organizacijos veiklą. Įstatymai, skirti tam tikrai veiklos sričiai, reguliuoja organizacijų, besiverčiančių ta veikla, praktiką.
Rodikliai, kurių analizė atskleidžia socialinių veiksnių įtaką organizacijai, galėtų būti: darbo pasiūlos įvairovė, atskleidžianti, ar organizacija, plėsdama ar keisdama savo veiklą, galės darbo rinkoje rasti sau tinkamų darbuotojų. požiūris į darbo kokybę nusako visuomenėje nusistovėjusias nuostatas į darbą. lygybė darbe – tai ne įstatymų numatyta, o visuomenėje susiformavusi nuostata į moterų ir vyrų, sveikų ir neįgalių žmonių lygybę įgyvendinant jų teisę į darbą. vertybės, susijusios su darbu, leidžia įvertinti, kaip visuomenėje traktuojamas pats darbo procesas. amžiaus struktūros pokyčius labiausiai atspindi gimstamumo mažėjimas išsivysčiusiose šalyse. geografinis ir etninis pasiskirstymas svarbus analizuojant, kaip tam tikroje teritorijoje yra pasiskirstę organizacijos produktų vartotojai. požiūris į gamtinę aplinką rodo visuomenės susidomėjimą ir rūpinimąsi aplinka.
IŠORINĖS SITUACIJOS ĮVERTINIMAS: Kaip išorinis pasaulis gali paveikti mūsų misiją? Kokios naujos galimybės atsiveria, kuriomis reikia pasinaudoti, kokios grėsmės (kliūtys) išryškėja, kurių reikėtų išvengti?
Daugeliui organizacijų didelę reikšmę turi konkurencija pramonės šakos ar verslo srities viduje. Michaelio Porterio penkių konkurencinių jėgų modelis buvo sukurtas siekiant įvertinti skirtingų pramonės šakų patrauklumą Penkios konkurencinės jėgos padeda identifikuoti konkurencijos šaltinius pramonės šakoje ar sektoriuje: Konkurencija šakoje. Naujų konkurentų grėsmė. Produktų pakaitalų grėsmė. Tiekėjų derėjimosi galia. Pirkėjų derėjimosi galia.
