Aristotelio „Nikomacho etiką“ refleksija

Aristotelio „Nikomacho etiką“ refleksija.

Mane nustebino Aristotelio išsakyta mintis, kad laimė turi būti siejama su pastovumu ir nešjudinamumu, mat būtent pastovumas, neišjudinamumas yra susijęs su dorybinga veikla, nes jokie kiti „darbai“ nepasižymi tokiu pastovumu kaip dorybinga veikla. Todėl žmogus, jausdamas siekiamą laimės pastovumą, o kartu ir dorovingos veiklos pastovumą, visą gyvenimą ir jausis laimingas. Laimingas žmogus negali būti nepastovus ar lengvai pažeidžiamas gyvenimo permainų, mat laimigą žmogų atsitiktiniai likimo smūgiai negali išmušti iš pastovios laimės (tai, kas nepastovu negali prilygti tam, kas pastovu). O tikrai protingas ir geras žmogus visas gyvenimo permainas sugebės iškęsti.

Sakitydama Aristotelį, pakeičiau turimą nuomonę apie laimės sampratą. Maniau, kad laimė yra kitų jausmų sudedamoji dali.

Gilindamasi į Aristotelio pateikiamą laimės sampratą, bandžiau ją palyginti su šiuolaikinės visuomenės supratimu apie laimę.