Asmenybės teorija skaidrės

Asmenybė yra unikali asmens bruožų struktūra (Guilford, 1959). Asmenybė yra elgesio struktūros, kurios apibūdina kiekvieno individo prisitaikymą prie jo gyvenimo situacijų (Mischel, 1976). Asmenybė – tai tos žmogaus charakteristikos, kurios yra atsakingos už suderintas jo jausmų, mąstymo ir elgesio apraiškas (Pervin, 1997).

Du pagrindiniai instinktai: Gyvybės instinktas – lemia malonumo siekimą, gyvybės palaikymą, naujos gyvybės kūrimą. Ryškiausia apraiška – seksualumas. Mirties instinktas – motyvuoja destruktyvų ir agresyvų elgesį.

Asmenybė sudaryta iš trijų struktūrinių dalių:.

ID – primityvi, biologinė asmenybės pusė, kurioje yra instinktai ir kiti biologiniai reiškiniai. Suteikia energijos visai žmogaus veiklai. Id veikia pagal malonumo principą – nedelsiant gauti malonumą ir vengti skausmo. EGO – sąmoningoji asmenybės dalis, kuri vadovaujasi realybės principu. Jos dėka žmogus gali suderinti savo poreikius su visuomenės normomis, bendrauti su aplinka. SUPEREGO – asmenybės sluoksnis, kuris suformuotas visuomenės normų ir taisyklių, kurį žmogus įgyja patirties ir auklėjimo dėka. Tai pati nepastoviausia asmenybės dalis, nes normos tarsi primetamos iš šalies ir geriausiu atveju žmogus jaS įsisavina ir ima jomis vadovautis kaip savomis.

Bruožų teorijos siekia apibūdinti asmenybę nusakant jos svarbiausius bruožus – žmonėms būdingą elgesį ir sąmoningus motyvus. Siekiama ne paaiškinti, bet nusakyti atskirus asmenybės bruožus. Pirmąją mokslinę tipologiją sudarė psichiatras E. Kretschmeris. Jis pastebėjo, kad pacientai skiriasi pagal kūno sudėjimą ir tie skirtumai susiję su psichinėmis ligomis, kuriomis jie serga, todėl atlikęs kūno matavimus išskyrė tris tipus: pikninis, asteninis, atletinis.

Klasifikuojant žmones į atskirus tipus nepavyksta visiškai atskleisti jų ypatingumo. Todėl G. Allport bandė atrasti bruožus, kuriais būtų galima apibūdinti konkrečią asmenybę, kartu neprarandant jos išskirtinumo. Bruožai paprastai apibūdinami dviem priešingais būdvardžiais (pvz.: draugiškas – nedraugiškas). G. Allport su bendradarbiu H.S. Odbert (1939) suskaičiavo visus žodyno žodžius, kuriais galima apibūdinti žmogaus savybes ir sudarė 4 500 žodžių – bruožų – sąrašą.

Daugelį žmonių skirtumų galima supaprastinti išreiškiant juos dviem genetiškai sąlygotais matmenimis: ekstraversija – intraversija ir emociniu pastovumu – nepastovumu. Jie teigia, kad ekstrevertai ieško dirgiklių, nes jų normalus smegenų sužadinimo lygis esti gana žemas.