Atmosferos taršos mažinimas
Per pastaruosius keletą dešimtmečių atmosferos užterštumas visame pasaulyje labai išaugo. Tą užterštumą, kaip žinoma, įtakojo technikos vystimasis ir įvairūs kiti faktoriai, tokie kaip gamyklų naudojami chemikalai, įvairios neekologiškos elektrinės, didelis automobilių pagausėjimas. Atmosferos tarša žemei jau padarė daug žalos: ozono skylių antarktidoje atsiradimas, šiltnamio efektas , dėl kurio pakilo visos žemės temperatūra vienu laipsniu, kas daro įtaka, kai kurių augalų išnykimui, žmonių sveikatos pablogėjimuatmosfera – žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis, sudarytas iš azoto n (78,084%), deguonies o (20,947%), argono ar (0,934%) ir kitų dujų.
. pav. Žemės rutulį gaubiantis oro sluoksnis.
Vertikalia kryptimi atmosfera dalijama įtroposfera - joje dažniausiai keičiasi orai, vyksta atmosferos turbulencija. Kylant aukštyn, kas km, temperatūra krinta 6 °c, iki tropopauzės temperatūra nukrinta iki apie -60 °c. Sudaro 80 % visos atmosferos masės.
Stratosfera - žemutiniame jos sluoksnyje temperatūra pastovi, nuo 25 km pradeda kilti ir iki stratopauzės pasiekia 0 °c. 20-25 km aukštyje yra didžiausia ozono koncentermosfera - 80-90 km aukštyje temperatūra pastovi, tačiau vėliau pradeda didėti. 150 km aukštyje ji pasiekia 230 °c, 500-600 km aukštyje 1500 °c, ties viršutine riba pakyla iki 2000 °c. Dideli paros temperatūrų skirtumai.
Egzosfera - atmosfera laipsniškai pereina į tarpplanetinę erdvę. Dujų tankis labai mažas. Temperaoro kokybė ir klimato kaita. Oro kokybė vertinama lyginant išmatuotą teršalų koncentraciją su nustatytomis užterštumo normomis - ribinėmis vertėmis. Miestų ore nuolat matuojama azoto oksidų (no2, no ir nox), sieros dioksido (so2), kietųjų dalelių (kd), anglies monoksido (co), ozono (o3), benzeno, švino koncentracija.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidintas oro užterštumas kietosiomis dalelėmis įtakoja sergamumo kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis padidėjimą. Oro užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis europos šalyse kelia didžiausią nerimą. Nors Lietuvoje vidutinė metinė kd koncentracija neviršija nustatytos ribinės vertės (rv), tačiau neretai viršijama paros rv (50 ģg/m3). Didžiuosiuose miestuose, ypač prie intensyvaus eismo gatvių, kd koncentracija viršija rv dažniau nei leidžiama (35 paras per metus). Vidutinis dienų skaičius per metus (paskutiniųjų metų vidurkis) kai buvo viršyta kd koncentracijos paros ribinė vertė rodo, kad vilniuje, Kaune, šiauliuose ir panevėžyje tokių atvejų buvo daugiau nei 35 paros.
