Automobilio aklųjų zonų aptikimas

Paveikslėlių sąrašas. Įvadas. Veikimo principas. Atstumo jutiklių veikimo principas ir jų tipai. Aklųjų zonų daviklių skirtumai ir tipai. Įvairių automobilių gamintojų aklųjų zonų sistemos. Privalumai ir trūkumai. Dirbtinio intelekto panaudojimas aklų zonų aptikime. Išvados. Paveikslėlis 1 Aklųjų zonų sistema. Paveikslėlis 2 Ultragarsinis atstumo daviklis. Paveikslėlis 3 Elektromagnetinis atstumo daviklis. Paveikslėlis 4 Įspėjamasis indikatorius. Paveikslėlis 5 Aklosios zonos sistemos komplektas. Paveikslėlis 6 Atstumo jutiklis integruotas į veidrodėlio korpusą.

Aklųjų zonų jutikliai (angl. BSD ”Blind Spot Detection System“) įvairių gamintojų gali skirtis daviklių skaičiais. Maksimalus daviklius skaičius – 14, minimalus –4. Bet dažniausiai jutiklių būna daugiau 4, nes tuomet tai leidžia automobilių turėti taip pat ir parkavimosi atstumo daviklių sistemą. Yra skirtingi tipai indikacijos apie kliūtį, daugiausiai paplitęs yra kai indikatoriai yra integruoti statramsčiuose iš vienos ir kitos pusės ir turi ne tik šviesos indikacija, tačiau taip pat ir garso. Taip pat yra ir išoriniai indikatoriai, kurie būna integruoti į šoninių galinio vaizdo veidrodėlių stiklų sudėti ir pasižymi tik šviesos indikacija.

Sistema dažnai turi jautrumo nustatymo galimybės, kur galima reguliuoti daviklių jautrumo diapazoną nuo 2 iki 30 metrų. Tačiau automobilių gamintojai rekomenduoja miesto ribose sumažinti daviklių jautrumą ir palikti tik šviesos indikatorių, kad kuo mažiau blaškyti vairuotoją.

Viena iš pirmųjų automobilių gaminimo įmonių, kuri pristatė aklųjų zonų daviklius buvo Volvo (BLIS). Pirmieji davikliai buvo kameros integruotos šoniniuose galinio vaizdo veidrodėliuose su integruotais šviesos diodais, kurie įspėdavo vairuotoją apie kliūtį. Vėliau pradėjo naudoti ultragarso daviklius, kurie nustatydavo atstumą iki kliūties.

Kitas automobilių gamintojas pavadinimu Audi naudoja panašią sistemą (Audi Side Assist). Jie taip pat naudoja ultragarso daviklius, kurie būna integruoti galiniame buferyje, priekiniame buferyje, o taip pat ir šoniniuose galinio vaizdo veidrodėliuose. Jų sistema pasižymėjo labai plačiu matymo lauku. Davikliai kliūtį pastebėdavo iš 45,7 metrų atstumo.

Automobiliai prekinių ženklų Infiniti turi net dvejas aklųjų zonų sistemas Blind Spot Warning (BSW) ir Blind Spot Intervention (BSI). Pirmoji sistema, praktiškai identiška kaip ir kitų gamintojų, jutikliai, įspėjamieji signalai, valdymo blokas. O antroji sistema, veikia jau kartu su pirmąją, jeigu vairuotojas neatkreips dėmesį į įspėjamąjį signalą ir pabandys atlikti manevrą, tuomet antrą sistemą paveiks automobilio valdymo sistemas ir neleis atlikti pavojingo manevro. Panašią sistemą galima aptikti ir ant BMW automobilių.

Bet ir be originalių gamintojų pagamintų daviklių yra ir kitos alternatyvos, tai yra atskyros jutiklių ir aklų zonų daviklių sistemos, kurias galima įdiegti į automobilį, kuriame jų ir taip nėra. Kaina tokių daviklių priklauso nuo gamintojo, daviklių skaičiaus ir komplektacijos. Tokį rinkinį dažniausiai sudaro: davikliai, pajungimo laidai, pagrindinis valdymo blokas, indikatoriai.

Pagrindinis privalumas aklųjų zonų jutiklių, tai yra vairavimo saugumas, netgi patyręs vairuotojas jausis saugiau vairuodamas su tokią sistemą. Sumažės auto įvykių kelyje bei kiemuose, nes dažniausiai ši sistema būna kartu su atstumo jutikliais, kurie padeda žmonėms lengviau priparkuoti automobilį ir padaryti tai kompaktiškiau.

Trūkumai tai ganėtinai brangi komplektacijos dalis, jei tai užsisakyti kaip papildomą funkciją į automobilį iš automobilių gamintojų. O aklųjų zonų sistemą, kurią galima įmontuoti savarankiškai, dažnai būna prastos kokybės ar net klaidinančios, kurios tam tikromis situacijomis gali tiktai pakenkti, o ne pagelbėti. Tai yra elektrinė sistema, kuri laikui bėgant taip pat gali sugesti ir nepigiai kainuoti, kad ją sutaisyti.